Ketvirtadienio vakarą, kaip ir kasmet, susirinkome Eglės ir Gyčio namuose (tiesa, pernai jie šio jaukaus ir mielo būsto dar neturėjo, bet jis į tradiciją įsiliejo labai sklandžiai) stebėti gegužės mėnesio renginio Nr. 1: to Eurovizijos pusfinalio, kuriame nusišypsojo laimė išstoti lietuvių atstovui. Žodis “išstoti” čia labai tinka, nes paprastai lietuvių atstovai būna naiviai banalūs ir savo uolumu lengvai primena pionierius. Štai ką apie šiemetinę pionieriškumo apraišką parašė The Guardian apžvalgininkas:
“And special mention to Lithuania – the country that wrote a song about how love is blind, called it Love Is Blind, and then literally blindfolded the singer just to make sure that everyone understood precisely how blind love is. That’s dedication above and beyond the call of duty.”
Paprastai mūsų eurovizinę veiklą sudaro sėdėjimas priešais televizorių, užkandžiavimas, gurkšnojimas bei negailestingas tyčiojimasis iš visų dalyvių be išimties. Kartais dar dalyvių seksualumo vertinimas – paprastai vyrų, nes Gytis labai smarkiai ką nors vertinti prisibijo 
Šiaip ar taip, šiemet šias giliai įsišaknijusias tradicijas papildė nauja – iš visada gerąją pusę įžvelgti sugebančių anglų pasiskolinta idėja muzikos tragiškumą maskuoti gėrimo žaidimu. Taisyklės paprastos: susidarai sąrašą įvairių baisybių, be kurių Eurovizija niekada neapsieina, ir kaskart kuriai nors iš jų pasirodžius ekrane gurkšteli iš taurės. Jei baisybė ypatingai gera, taurę gali tekti ir visai ištuštinti.
Mūsų iš internetų platybių nukosėtas baisybių sąrašiukas:
Hosts
- Sing
- Speak in rhyme
- Gaze into each others eyes — drain glass if they pash
Singers/Backup Singers
- Wink at camera
- Drop to their knees
- Make a peace sign
- Sing in language other than English or native tongue (ie. Ukrainian sings Hasta La Vista)
- Wear a hat – drain glass if wearing horns
- Flick their hair – drain glass if bald
- Have a moustache – drain glass if female with moustache
- Show décolletage – drain glass if wearing a codpiece
- Rapping – drain glass!
Dancers/Musicians
- Mime heavy guitar solo
- Play an ‘ethnic’ instrument
- Play piano while standing
- ‘Ethnic’ dancing – drain glass if Hip Hop dancing
- Pretend to fight – drain glass if martial arts
- Contortionist – drain glass!
General
- Helicopter shots*
- Sped up or slowed down film
- Any costume change
- Any key change
- Use of props (i.e. candles, ribbons, dummies)
- Use of fireworks – drain glass if singer catches fire
- UK gets no points – drain glass if UK catches fire
- Your country wins – drain glass!
22:00, taurės paruoštos, maisto kalnai taipogi, visi patogiai įsitaisę, teprasideda šventė! Tie, kas ją matė, jau turbūt žino, kad nieko gero ir gražaus tolesniame aprašyme neras, o visiems kitiems siūlau apsišviesti. Kaip sakė kažkoks TV/filmų apžvalgininkas, aš žiūriu šūdą, kad jums nereikėtų.
Taigi, pirmieji pasirodo vakaro šeimininkai, kurie be jokių didesnių pastangų iškart pelno blogiausių visų laikų vedėjų laurus. Daugiausia dėl to, kad normaliai nemoka nė vienos vedėjams privalomos kalbos, išskyrus azerų, šneka kaip mediniai, šypsosi kaip mediniai, tekstas baisus, net priežasčių gerti nėra. O visa kita neblogai. Pereikime prie atlikėjų.
Serbija. Juodai apsirengęs vyriškis su balade ir juodai apsirengusiu entourage’u. Gėrėm už ethnic instruments ir turbūt fejerverkus. Tiesą sakant, už fejerverkus gėrėm beveik per kiekvieną dainą. Šiaip ar taip, Eglei ta jo baladė visai patiko, o aš jos visai nepamenu.
Makedonija. Juodai apsirengusi moteriškė vardu Kaliopė su krūva baisiai kietų roko muzikantų. Be abejo, ant Eurovizijos scenos gyvai groti draudžiama, todėl visi iki vieno gitaras baudę džigitai tiesiog simuliavo. Užtat teko dažnai gerti pagal punktą “miming heavy guitar solo”. Dainoje buvo nemažai balkaniškų riksmų ir fonograminio “roko”.
Nyderlandai. Geriam pagal punktą “wearing a hat”. Tiksliau, milžinišką indėnišką galvos apdangalą, puikiai derantį prie dainininkės žydros suknios su šleifu bei šešiasdešimtųjų stiliaus makiažo. Mano kompanionai sakė, kad visa tai atrodo nelabai, bet man visai patiko daina. Aišku, būta šiokio tokio nusidainavimo, bet pati daina šilta ir pūkuota.
Malta. Dar žinoma vardu “Kojytės!!!” Daina – standartinis eurovizinis popsas, atlikėjas – standartinis Viduržemio jūros regiono seksulka, bet užtat sinchronizuotas makalavimas kojytėmis visiškai vertas finalo.
Baltarusija. Juos remia LDK istorijos muziejus, maloniai išskyręs įvairaus pobūdžio grandininių šarvų. Dar juos remia kažkokia kirpykla-grožio salonas, nes netikiu, kad patys būtų įstengę sumokėti už tokį kiekį špakliaus ir plaukų lako. Čia, be abejo, kalba eina apie išskirtinai vyrišką atstovų komandą, labai uždegančiai baudusią butaforines gitaras ir rėkusią: “We are the wieners”.
Portugalija. Kaži kas nutiktų Portugalijai, jei kada nors ją atstovautų vyras, kuris dainuotų anglų kalba ir netgi ne fado stiliumi. Jaučiu, visi tučtuojau prarastų tautinį identitetą. Šiaip ar taip, Portugaliją atstovavo krūtininga ir kojinga undinė su žvynuota suknele, gimtąja kalba ir fado stiliumi. Beje, čia buvo pirmasis Angelinos Jolie skeltuko pasirodymas.
Ukraina. Ooh la la! Čia buvo visko: futuristinis ekranas, rausvas vainkėlis, suknelė iš tualetinio popieriaus, šokis “waka waka” (teko gerti pagal punktą “ethnic dancing”), breiką šokantys vyrai su rožinėmis suknelėmis ir niekuo neišmatuojamo pločio, gylio bei galingumo dainininkės plaučiai. Nieks nenustebo, kai šitas pilnai sukomplektuotas griozdas išplaukė į finalą.
Bulgarija. Tai buvo pirma iš daugelio daina, kurią mes visiškai praklausėme bežvengdami, bediskutuodami ir besibaisėdami. Norėdami įsitikinti, ar į odinę odos spalvos mini suknelę įsprausta bulgarė išties tokia stora, kaip mums atrodo, pareguliavome teliko nustatymus. Ji šiek tiek paplonėjo, bet tos suknelės jai vis tiek rekomendavę nebūtume. Na, gal šiek tiek ilgesnę. Bet tada nebūtų matęsi priderintos spalvos batų su aulais virš kelių. Kaip pasuksi, taip negerovė. O daina turbūt buvo be galo nuostabi – negirdėjau.
Slovėnija. Dar žinoma vaidilučių vardu. Atlikėjas rėmė vestuvinių rūbų salonas, o daina buvo jaudinančiai nuobodi. Gėrėm turbūt tik už fejerverkus.
Kroatija. Antra daina, sukėlusi isterišką juoką, – matyt, tas gėrimas už fejerverkus jau buvo padaręs savo. Žodžiu, iš pradžių scenoje pasirodė moteriškė su tokia suknele, kad iškart pasiruošėme punktui “change of costume”. Deja, neatspėjome – suknelė tiesiog pasitaikė juodo maišo formos. Laukėm, kol iš maišo išlįs kokia katė, bet ir tos nebuvo. Bet buvo kitų atrakcijų, tokių kaip trys baltomis vištomis aprengtos backup vokalistės bei du juodais mėsininkais aprengti ir pridažyti šokėjai su tinkliniais marškinėliais, kerzais ir sijonais su Angelinos Jolie skeltukais. Žagsėdami iš juoko išgėrėme už šį punktą ir nusistebėjome, kas per nauja mada šokėjus rengti sijonais. Musėt nuo Marco Jacobso nusižiūrėjo. Beje, gėrimas tuo nesibaigė, nes mėsininkai dar išskleidė nežinia ką simbolizavusią baltą juostą, kurią mes priskyrėme punktui “use of props”, o pasirodymą vainikavo jau tradiciniais bevirstantys fejerverkai. Dainos neužfiksavau.
Švedija. Garsioji švedė su daina, nukopijuota nuo maždaug 93 pernai topuose buvusių šokinių gabalų, bet kažkodėl baisiai mėgstama lažybų kontorų. Gal dėl to, kad jau 93 kartus spėjo pabuvoti topuose. Pasirodymas gražus ir netgi visai originalus – nėra iš ko tyčiotis. Pati švedė irgi labai graži. Ir jau tada, kai nutarėme, kad viskas baigsis be jokių ekscesų ir gėrimų, iš už švedės nugaros išdygo juodas nindzė ir puolė ją visaip ten skriausti. Ką jūs manote – ogi tikrų tikriausias punktas “Pretend to fight – drain glass if martial arts”. Visų girtumo lygis staigiai šoktelėjo.
Gruzija. Oi, oi, oi. Nuo ko čia pradėjus? Visų pirma turbūt nuo to, kad net ištikimieji lietuviai nesugebėjo pakankamai aktyviai balsuoti už šią gruzinišką tragediją (neskaitant mūsų Gabijos, kuri turbūt puoselėja viltis kada nors patekti dirbti į URM). Pasirodyme buvo vienas “change of costume” – iš raudonu abitu apsirėdžiusio vienuolio į baltai plaukus nusidažiusį gruziną. Buvo “have a moustache” – gaila, kad dainavo ne moteris. Buvo šokėjų iš striptizo klubo, buvo viena šokėja iš striptizo klubo ir su raudona kasa, buvo kažkokių stovų šokėjoms, kuriuos užskaitėme kaip “use of props”, buvo daug pasibaisėtino dainavimo ir, be abejo, fejerverkų. Kartoju: oi, oi, oi.
Turkija. O čia buvo pasiektas tas ypatingasis eurovizinis lygis – taip blogai, kad net norisi už juos balsuoti. Verkti iš juoko pradėjome nuo pat pradžių, kai Užkuraitis pranešė, jog atlikėjai savo muzikos stilių apibūdina kaip “Stambulo indie”. Toliau buvo tik blogiau. Vokalistas buvo apsirengęs kaip carinės Rusijos kadetas (gėrimas už “wearing a hat”), šokėjai buvo apsirengę kaip betmenai (gėrimas už “ethnic dancing”), daina buvo kažkoks psichodelinis ūkavimas, o galiausiai betmenai pavirto laivu. Neklauskit – mes irgi nesupratom, bet baisiai džiaugėmės, kai visas šis šedevras pakliuvo į finalą.
Estija. Gražus berniukas gražiai dainavo gražią dainą. Pasirodo, kartais užtenka tik tiek, nė raiščio akims nereikia. Išgerti negavom. Tiesa, tas jo nuolat kartojamas “Kuuu…a” šiek tiek rėžė ausį, bet nieko baisaus – susirūpinom turbūt tik mes ir lenkai.
Slovakija. Kertu lažybų, kad šitie monstriukai manosi groją metalą. Daug gitaros baudimo, arklio stovėsenos, o vokalisto veidas ir plaukai įtartinai primena Kirsten Dunst. Labai blogai. Tiesą sakant, tie odomis apsitaisę gitarininkai mane visada erzina kur kas labiau už gryną eurovizinį popsą – tas bent jau neapsimetinėja.
Norvegija. Norvegiškas Ricky Martin su obtiažkėm, provokuojančiais klubų judesiukais bei tradiciniu tuc-tuc. Moterų tarpe kilo šioks toks sujudimas, bet aš likau ištikima estui. Man blondinai kažkaip labiau, ypač jei dar be obtiažkių.
Bosnija ir Hercegovina. Pagal nuobodulio skalę šį pasirodymą galima laikyti juoduoju Slovėnijos variantu. Turbūt labiausiai įsiminė atlikėjos suknelės petukai.
Lietuva. Montvydas mums įvarė baimę dar prieš pasirodymą, kai arkliškai šypsodamasis mojavo kamerai, kurios nematė ir matyti negalėjo per svarovskiais margintą akių raištį. Išgėrėme už “use of props” ir ėmėme melstis, kad gruzinai už mus balsuotų aktyviau nei mes už juos. Tačiau prasidėjus pasirodymui nejučia iškilo klausimas: “Ar mes jau tokie girti, ar palyginus su kitomis dainomis čia visai pusė velnio?” Ir kūlverstukas pavyko, ir klubų judesiukų buvo, ir skruostikauliai gerai matėsi (mūsų su Egle fetišas, high five), ir net beveik nenusidainavo. Bet vis tiek mažumėlę nustebom, kad pateko į finalą. Visgi konkurencija nemaža – ir Ricky Martin, ir Kirsten Dunst, ir 93 topiniai gabalai.
Tai ką, dabar laukiam finalo ir laikom kumščius su bokalais!
