Gavau velnių už tai, kad nieko nerašau. Problema tame, kad darbe dirbu, po darbo sportuoju, protmušinu arba bendrauju, o savaitgaliais tingiu. Be to, mano pačios gyvenime nevyksta nieko įdomaus, o noras dalintis savo nuomone vienais ar kitais klausimais su amžiumi vis mažėja. Tai kų daba daryt?
Bandysiu tiesiog surinkti mažą įvairių aktualijų ir įdomybių žodynėlį. Gal kam nors visgi pasirodys įdomu.
Draw Something – Hrrrr… Per durnumą leidausi įtraukiama į šiuo metu populiariausią iPhone žaidimą, o jau kai tikrai užsikabinau, jis užstrigo ir nebeveikia. Tris kartus perinstaliavau aplikaciją, perkroviau telefoną, perskaičiau visus supporto forumus ir supratau, kad jis man neveiks tol, kol ta firmiūkštė neišleis update’o. Jei ji update’ą ruoš tiek pat laiko, kiek mūsų firmiūkštė, aš išsikraustysiu iš proto. Daugiausia dėl to, kad mano kolegos džiaugsmingai siuntinėja vieni kitiems kreivus paveiksliukus ir krykštaudami spėlioja, kas ten pavaizduota, o aš sėdžiu patempusi lūpą. Žinau, kad man yra išsiųsti paveiksliukai “liūtas” ir “santuoka”, o aš jų taip niekad ir nepamatysiu… Ašaros kapt kapt.
ENFJ – Kaskart darydama Myers-Briggs testą asmenybės tipui nustatyti gaunu vis kitokį rezultatą. Prieš porą dienų FB akis užkliuvo už kažkieno pamąstymų apie savąjį tipą, tad natūraliai kilo noras dar kartą atlikti tą nelaimingą testą. Rezultatas – ENFJ. Iš principo, šio tipo aprašymas mane atitinka bene labiausiai, tačiau gan nemaža dalis mano pažįstamų turbūt pasakytų, kad aš esu ENFJ su smarkiais psichologiniais sutrikimais. Šiaip ar taip, jei Obama tikrai priklauso šiam asmenybės tipui, iškart paaiškėja, kodėl jis atrodo toks puikus vyrukas, o yra toks prastas prezidentas.
Kalanetika - Trenerė pastarosiomis savaitėmis pamišo ir mus kankina neįmanomo sunkumo pratimais. Tiesa, neįmanomo sunkumo pratimai nėra tokie pavojingi, nes jų tiesiog neįmanoma padaryti, tad drybsai sau gėdingai ant pilvo arba nugaros, ir baigtas kriukis. Blogiau yra pasibaisėtino sunkumo pratimai, kuriuos padaryti kaip ir įmanoma, tik gal šiek tiek mažesniais kiekiais, negu pageidauja trenerė. Šiaip ar taip, vakar grįžusi namo jau konkrečiai planavau eiti vemti. Bet susiturėjau ir vietoj to nuėjau žaisti velnio išmislo “Draw Something”.
“Kino pavasaris” – Pernykštis “Kino pavasaris” man buvo tikra katastrofa, kurios metu iš penkių filmų sugebėjau į du nenueiti, iš vieno per vidurį išeiti, o likę du buvo tikri grūzo perlai. Šiemet nutariau pasirinkti tik mielus ir įdomius filmus – ir jokių žydų / arabų / klonuotų žmonių žudynių. Į pirmą nenuėjau, nes pusiaukelėje supratau, kad palikau bilietą namie. Nesutrikusi grįžau namo, parsisiunčiau filmą iš Linkomanijos ir pažiūrėjau. Žavi komedija, visiems rekomenduoju – “Intouchables“. Antras buvo 3.5 h trukmės George’o Harrison’o muzikos fiesta, kuri man sukėlė ekstazę, o Akvilei – sukvadratėjusį užpakalį. Bet jai irgi visai patiko. Trečias buvo portugalų drama “Sangue do meu sangue“, kurią išsirinkau todėl, kad ten kalba portugališkai ir todėl, kad “Kino pavasaris” visai be grūzo būtų kažkoks ne toks. Filmas kartu ir be galo smagus, ir žiauriai sukrečiantis – užskaitau. Iš ketvirto per vidurį išėjau, nes jau pakeliui iš namo žiovavau kaip užsukta, ten kalbėjo prancūziškai, o snaudžiant labai nepatogu skaityti subtitrus. Be to, jis truko 2.5 h. Sorry, French cinema. Penktas – K. Kieslowskio “Trumpas filmas apie meilę” – mane absoliučiai sužavėjo, tik buvo šiek tiek nejauku prie įėjimo netikėtai sutikti Protmušio kolegą Danielį. Kita vertus, pasimatymų atveju aš kažkodėl pataikau tik į blogus arba nuobodžius filmus, tad platoniškas geras trumpas filmas apie meilę suėjo labai gerai.
Pavasaris - Pavasaris mane nervuoja. Oras nepastovus, vitaminų trūksta, plaukai slenka, o vyrai psichuoja. O aš kaip koks moteriškas Svaras repuoju. Nieko tokio, ne tu vienas (-a) nesupratai.
Rustifikacija – mūsų kontoroje vartojamas mistinis terminas, kurio apibrėžimas kinta kas trys dienos. Paskutinį kartą tai buvo “pareiškimas arba veiksmas, kuris yra nu toks labai jau rustiškas”. Iš principo, aš “netyčia” pasakau ką nors pošlo, žaidžiant stalo futbolą įmušu skersą įvartį arba tiesiog plazdendama blakstienomis vaidinu niekuo nenusikaltusį angelą, o termino autorius Evaldas ima ir netikėtai konstatuoja: “Sakyčiau, įvyko rustifikacija”. Dar yra geekams labiau tinkanti versija – “rustification”.
