Batai. Šnervės.

Vardinu priežastis, kodėl mintis įsigyti juodus trumpus aulinukus su 10 cm pakulne buvo visiškai nesąmoninga:

  1. Aš neturiu pinigų. Šį mėnesį pirkau bilietus į Cesarios Evoros koncertą, važiavau į Rygą, pirkau bilietus į Amsterdamą, gerokai per dažnai valgiau gerokai per brangiose vietose ir išnaudojau daugmaž visus kitus būdus išleisti visą atlyginimą.
  2. Aukštakulnius aš apsiaunu kartą per mėnesį. Tais atvejais, kai mane kas nors nuveža kur nors, kur nereikia stovėti ir/ar šokti, ir iš ten parveža.
  3. Aš turiu mažų mažiausiai dešimt porų batų, tinkamų avėti dabartiniu oru, o aviu dvi. Ar man reikia mažų mažiausiai vienuoliktos? Let’s ponder on this for a moment…

Bet visos tos priežastys nublanko prieš mano naują aistrą ieškoti kuo geresnių ir gražesnių daiktų už kuo mažesnę kainą, pakeitusią mano įprastinį moto “Sumokėsiu dvigubai, kad tik nereikėtų vargintis”. Tikriausiai panašiai jaučiasi Bosas su gėdingai dideliu šautuvu sėdėdamas gėdingai dideliame džipe ir dairydamasis gėdingai mažos antilopytės. Arba ne.

Tai žodžiu, sekmadienį tapau oficialia www.manodrabuziai.lt vartotoja. Įsigijau minėtus aulinukus už mielą 66 Lt sumą ir savo mėnesio balansą dar labiau priartinau prie bankrotinės situacijos. Juokingiausia, kad juos pardavusi mergina atrodė kur kas labiau už mane išsilavinusi kablų nešiojimo moksle, tačiau parsivežė šituos iš Ispanijos, vieną kartą apsiavė, konstatavo, kad nepaeina, ir perleido man. Dabar su Snežana kurpiam planą pardavinėti savo nenešiojamų drapanų kolekciją. Ach, ta krizė ir žalumo judėjimas viename…

***

Obsesijos trupinėlis.

Tame, kaip šiaurės anglai palieka kiekvieną sakinį šiek tiek kabantį ore, yra kažkas tokio. Lyg juos nuolat kankintų mažutė elegantiška abejonė.

There was this photograph of me that emerged… Me nostrils were really flared up. That was me reaction to being overwhelmed by this crowd <…> I think ever since I saw that, I’ve tried to keep it together”.

Advertisements

5 responses

  1. Khe, sveikinu įstojus į manodrabužininkų gretas 🙂 Beje drapanas parduoti-įsigyti taipogi pravartu smagu blusturgiuose. Štai jau šį šeštadienį vyks vienas Patrios vartuose. Ale ten mažakalibrinėmis kainomis viskas 🙂 Tai užsidirbt menkos galimybės, o vat pralaisvint perkrautą spintą pats tas.. 🙂

  2. Aš, žinok, ką nors iš tavo spintos pajamčiau 😛 Kažkada su draugėmis turėdavom spintos švarinimo naktis – tai būdavo maždaug kartą metuose ir taisyklės tokios – ta, kurios spintoje “dirba geniai”, turi teisę ” išgelbėti tik močiutės megztus drabužius (sentimentai) ir tuos, kurie buvo labai LABAI brangūs – visa kita, jei draugės nusprendžia atsikratyti (dažniausiai Raudonajam kryžiui) eina lauk – kartais ir su skaudančia širdimi 😉

    • Matai, mano rengimosi taktika grįsta principu “Įkišau ranką į spintą, ištraukiau kas pakliuvo ir tai kažkaip suderinau”. Ne visada, bet veikia. O ką aš darysiu, kai nebeturėsiu viso to šlamšto, kurį derinant su kitu šlamštu galima kartą per pusmetį sukurti šedevrą?

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s