Fun is in the air

Nėjimas į darbą šeštadienį gali būti labai naudingas. Čia tiems, kam dėl to kada nors yra kilę abejonių.

Penktadienio vakaras prasidėjo namie persimatavus trejas pėdkelnes, porą suknelių ir vieną, bet užtat kokybiškai linksmą džinsovkę. Rezultatas man labai patiko, o mano kompanionams jis patiko šiek tiek mažiau. Galvoju, kad kada nors reikės susikaupti, viską dar kartą susirengti, prisifotografuoti ir siųsti į AG Vintage blogą. Žo, kol nuotraukų nėra, trumpai apibūdinsiu tai kaip šitokio įvaizdžio variaciją, pritaikytą Žemės gyventojoms. Plius, aš brunetė.

Įkirtus įvaizdį, beliko traukti į “House of Music“, kur vyko “Liverpool Party“ – oficialiai geriausias vakaro tūsas visame Vilniuje. Kadangi Arnas mėgsta komfortą ir nemėgsta šokti, teko ten traukti iš anksto, kad spėtume užsiimti staliuką. Galėjome taip ir nesistengti, nes 21 val. vis dar atrodė, kad koncertas žlugs dėl gėdingai mažo žmonių skaičiaus. Po pusvalandžio šią grėsmę jau galima buvo atšaukti, o kai apie 01:00 galų gale palikome klubą dėl karščio ir kvėpavimui tinkamo oro trūkumo, buvo net keista prisiminti, kad išvis drįsome taip nuvertinti “Liverpool“ sugebėjimą organizuoti velniškai gerus vakarėlius.

Pradžioje grojo kažkas, kieno pavadinimą aš, Arnas ir Akvilė nugirdome skirtingai, tad neypatingai įdomus klausimas “O tai kas ten tokie buvo?“ vis dar praktiškai sklando kažkur ore. Jie grojo koverius. Balsas neblogas, pagrindinis gitaristas netgi visai geras, bet jei jau groji koverius, tai gal bent pasiieškok ko nors įdomiau už “With or Without You“, ne? Vienintelis pliusas buvo už tai, kad iš gan riboto potencialių Nirvana koverių pasirinkimo jie mums pateikė “Rape Me“.

Po to jau pamažu gausėjančios publikos laukė Grim City. Va čia tai įdomūs vyrukai ir mergaitė. Netikėtai brandžios melodijų konstrukcijos, geras vokalas, ausies nerėžianti anglų kalba ir pakankamai daug charizmos, kad salę sinchroniškai užplūstų džiaugsmas. Vokalistas purtė galvą visai kaip Paul McCartney jaunystėje (ir kartais dabar, bet dabar tai atrodo jau nebe taip linksmai).

Toliau – The Colours of Bubbles. Muzikos gerumas yra panašaus lygmens, kaip pavadinimo kvailumas, – milžiniškas. Rimtai, anglų kalboje yra realiai neribotas skaičius žodžių, kasmet papildomas tokiais egzemplioriais kaip “to google“, “dramedy“ arba “flexitarian“; kodėėėl žmonės savo grupes pavadina oaze, tu irgi (įskaitant neįmanomai lievą raidinę-skaitinę santrumpą, kuri 80-aisiais gal ir atrodė krūtai), arktinėmis beždžionėmis arba, all time low, vabalais su aliuzija į ritmą? O dar kiek yra grupių, kurių muzikos gerumas pavadinimo baisumo neatpirko, ir mes taip niekad nieko apie jas ir neišgirdome? Išvis, siūlau savo paslaugas grupių pavadinimų kūrimo srityje: The Flexitarians, Brownie & The Syndicate, Lovingly Crafted (šitą įkvėpė galų gale iš Amazon.com atėjusi knyga “Words That Sell“) ir t.t., ir pan. Jei galvojimui skirčiau daugiau nei 10 sek./vnt., rezultatas turbūt netgi būtų vertas kokios nors simbolinės pinigų sumos.

Nukrypau. Tai štai, The Colours of Bubbles groja visapusiškai vykusį britpopą, kuris netgi Arną pakėlė nuo sofos ir privertė džiugiai linksėti savo plaukų krūva bei aktyviai šūkauti: “Va tokia muzika man patinka!“ Aišku, nuopelnus už šį efektą iš dalies galėtų prisiimti ir nelauktai netikėtai roko koncerte sutikto Miroslavo paskleistas džiugesys bei tie vyno buteliai, bet čia jau detalės. Tikrai spalvoti, linksmi ir energingi garsai. Hm. Color Me Bubble nebūtų geriau?

Po to vyko karšta, prakaituota, fontanais iš Miroslavo vandens buteliukų pagardinta diskoteka, kurios metu buvo pagrota turbūt viskas, kas pastaraisiais metais vertė kojas pačias kilnotis: nuo “Sex on Fire“ iki nenormaliai linksmo Jet “Are You Gonna Be My Girl?“. Oi, kaip gerai. Po poros valandų nepaliaujamo šokinėjimo Akvilė ėmė aktyviai visus įkalbinėti eiti į “Banzai“. Kaip ji tarė, taip mes visi ir padarėm. Pakeliui aš vos neatidaviau sielos Šv. Ignoto gatvėje esančiai duobei slidžiais pakraščiais, bet angelai sargai bei jau spėto iššokti alkoholio neaptemdyta reakcija padėjo šįkart giltinės ar bent geros gipso dozės išvengti.

“Banzai“ buvo keistai tuštoka, kas reiškė vieną dalyką – nelaimingiesiems ryt į darbą. Mes su Akvile tęsėm šokių fiestą, o Arnas su Miroslavu sėdėjo kamputy ir aktyviai diskutavo apie gyvenimą ir kitas bėdas. Kažkur apie 02:00 jie visgi patraukė namo (kitą rytą gavau nuo Arno pranešimą – “Per tave pavėlavau į darbą!“). Dar pavystėme šokių fiestą ir nusprendėm: nafig, niekur nedingsim, į “Sattą“ eiti vis tiek teks.

Pakeliui sutikom nuostabų veikėją, vardu Modestas, prie Mokytojų namų pabandžiusį mus sužavėti sekančia chat-up line: “Merlginos, jms nreikia nieko prdegti?“ “O rūkyt turi?“, nesiceremonijo Akvilė. “Nenutai, aš gi pklausiau, ar prdegt nreikia, o jūs čia taipškart…“ Tiesą sakant, jis buvo daug mielesnis negu atrodo iš aprašymo, bet faktas kaip blynas, kad kalbėti jam sekėsi sunkiai. Šiaip ar taip, palydėjo mus iki bankomato ir “Sattos“ bromo, išbučiavo į kiekvieną žanduką po penkis kartus ir patraukė toliau savo zigzaginiais keliais. Su dviem draugeliais, irgi panašiai iškalbingais.

“Satta“ buvo pilna portugalų, aplink slankiojančių narkomanų, puikiai šokančio bernioko Pauliaus ir puikios old-school-funk-hip-hop-soul muzikos. Į taksi įsėdau 04:59, palikusi Akvilę toliau šokinėti ir mojuoti rankomis. Kai kurie žmonės yra tiesiog antgamtiški.

***

Sekmadienį su Akvilės drauge Vaida ėjau į vidurdienio “Spragtuką“ su pilna sale mokyklinių ekskursijų ir mamyčių su neklusniom atžalom. Nuostabus baletas, nuostabi publika. Labai gerai. Akvile – duok Vaidai šitą nuorodą: labai apsidžiaugs 🙂

Toliau – “Čili Kaimas“ su kuponais. Good stuff.

Toliau – penkios valandos, praleistos “ŠMC kavinėje“. Chrestomatinis sekmadieninis atsipūtimas su “Chodovar“, arbata, brendžiuku, mocarelos salotomis  – kiekvienai pagal skonį. Akvilė su Vaida surūkė po daug cigarečių, o aš daug kartų apsilankiau tūlike. Jau seniai sekmadienis nebuvo toks tobulas.

Reklama

13 responses

  1. Gabriele, kai kada nors gyvenime parsirasi į Vilnių, manau, drąsiai pasiorganizuoti galima tokias totalias linksmybes:)

  2. aišku 🙂 nu va, šįkart šokiams net nereikėjo tos dainos… kaip ji ten… amm…. ant liežuvio galo…

  3. ne ne, ta dar ne blogiausia… kažkokia l. mergaitiška buvo, kur klipe su suknelėm prie veidrodžio pudruojasi or smth…

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s