Vyresnio amžiaus žmonių ir kitų protiškai atsilikusių piliečių labui

Vienas iš pagrindinių (ir turbūt vienintelis turintis nors kiek logikos) argumentų, kodėl užsieniečių pavardės pasuose, žiniasklaidoje, literatūroje ir gatvių pavadinimuose turi būti lietuvinamos yra tas, kad šalies piliečiai žinotų, kaip jas tarti. Kaip pasakė Vyriausiosios lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė, vyresnio amžiaus žmonės, gyvenantys L. Kaczynsky gatvėje, nesugebės pasakyti, kur gyvena.

Ar tikrai toje mūsų Konstitucijoje įtvirtinta, kad lietuviai yra kvailesni už absoliučiai didžiąją dalį lotynišką abėcėlę vartojančių pasaulio gyventojų? Išskyrus nebent latvius su jų Britnija Spīrsa. Ar ten tiesiog parašyta, kad valdininkai turi teisę mus tokiais laikyti ir nurodinėti, kaip tarti užsieniečių pavardes (labai nustebau, sužinojusi, kad per fiziką girdėtą Rezerfordo atomo modelį sukūrė Ernest Rutherford)? O kartu dar ir aiškinti, kas yra šeima, moralė, kas yra normalu, ir kas yra visuomenės labui?

Dabar taip. Atsidarom “Google Maps”. Į paiešką įrašom paprastą pavardę – Gandhi. Žinoma, lietuvių kalbininkams užkliūtų ta “h” raidė. Dar užkliūtų tai, jog nėra “s” raidės, be kurios negalima linksniuoti. Ai, sakot, ten Indira? A, tada gerai, galima nelinksniuoti – čia juk moteriška pavardė. Nors, tarp mūsų šnekant, būtų buvusi normalus žmogus, tai būtų pasivadinusi Gandiene.

Gandhi vardu pavadintų gatvių yra Meksikoje, Vengrijoje, Filipinuose, Pietų Afrikos Respublikoje, JAV. Daugybėje šalių šiuo vardu pavadinti viešbučiai, universitetai, klinikos, mokyklos ir, žinoma, indiški restoranai.

Bandom ką nors sudėtingiau. Ar žinote, kas yra Louis Pasteur? Ogi Luji Pasteras, kuris buvo vienas iš imunologijos pradininkų, ir kurio vardu “Pieno žvaigždės” ir kiti pasterizuoja pieną. Keista prancūziška pavardė, velniai žino, kaip ją tarti (faktas, kad ne “Pasteras”), o bet tačiau jo vardu savo gatves pasivadinę meksikiečiai ir argentiniečiai, kurie prancūziško “hrrr” net su didžiausiom pastangom nesugebėtų įkišti į savo gimtuosius dialektus. Churchill gatvės yra Prancūzijoje, Belgijoje, Brazilijoje. Rousseau – Vokietijoje, JAV, D. Britanijoje. Freud – Argentinoje, Ispanijoje.

Ir velnias, ištaria kažkaip vietiniai žmonės tuos pavadinimus. Pavadintų Čiurlionio pavarde – irgi ištartų. Neparašytų amerikiečiai gatvės pavadinimo “Chyurlyonis”.

Lietuvių tauta dažnai kenčia nuo keisto dvejopo jausmo. Viena vertus, skundžiamės, jei mūsų negerbia, o antra vertus – aktyviai pritariam, jei negerbia “pranašesni” už mus. Tuo tarpu patys gyvename apsupti priešų: nuo rusų imperialistų iki supuvusių vakarietiškų vertybių, ir negerbiam išvis nieko. Gal pradžiai nustokime darkyti kitas kalbas, pripažindami, jog jų tikriniai žodžiai nėra mūsų nuosavybė, ir mes negalime su jais daryti, ko tik panorėję?

Advertisements

2 responses

  1. Šventa teisybė! Ir dar jei sugebėtume Kaczyńskio gatvę pavadinti Kačynskio (ar Kačinskio, ar Kučinsko), nebūtų ironijos, turint omeny, kad jis kaip ir kovojo už lenkų teisę savo vardą užrašyti jų kalba.

  2. nebeturiu net ką pridėti 🙂 Nebent tai, kad lietuviams daugiau išsilavinimo reikia (na, tai bendrajai masei), kad žinotų, kaip tariasi teisingai, bet ir galėtų darbinėj kalboj sulietuvinti ir nereiketų per daug liežuvio laužyti 🙂 Juk daug mieliau skamba Froidas, negu Froid ir dar ta vokiška “r” (ghhh).

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s