Kaip valstybė mūsų sveikatą saugo

Tęsiant skundų savaitės temą – vakarykštė patirtis su valstybine sveikatos apsauga. “Apsauga“ šiuo atveju ypač tinka.

Kadangi su gydytojais reikalų turiu daugiausiai kartą per porą metų, o su valstybiniais gydytojais – dar rečiau, kaskart vis stebiuosi. Įsivaizduokit situaciją: pas Santariškių dermatologę ateina žmogus, garbingai atstovaujantis I odos tipą kodiniu pavadinimu “Visada nudega, niekad neįdega“. Žmogus turi ir strazdanų, ir visokių apgamų – visas toks plėmuotas žmogutis. Ant nugaros žmogus turi keletą didokų ir ne visai taisyklingos formos apgamų, kurie šeimos gydytojai (privačioje klinikoje) sukėlė lengvą įtarimą, tad ji dėl visa ko patarė pasikonsultuoti su dermatologu.

Santariškių dermatologė mestelėjo žvilgsnį į minėtą I tipo nugarą ir su išsiblaškiusiu nekantrumu pareiškė: “Tai kad nematau, į ką čia reikėtų žiūrėti…“

Tervydytė (o tai, be abejo, ir yra plėmuotasis žmogutis) sau galvoja: “Hm, gal tada reikėtų palaukti, kol ateisiu su trečios stadijos odos vėžiu. Nors turbūt tada sakys: “Tai kad jau nebėra į ką čia žiūrėti…““.

Maloniu, bet atkakliu psichologiniu spaudimu priverčiau Santariškių dermatologę pasiimti dermatoskopą ir patyrinėti apgamus ne iš pusantro metro atstumo, o šiek tiek nuodugniau. Pats tokio prietaisiuko egzistavimo faktas rodo, kad iš akies tiksliai nustatyti apgamo būklės visgi neįmanoma. Po 15 sekundžių ji savimi patenkinta pareiškė: “Viskas tvarkoj, jokių pakitimų, daugiau nieko apžiūrėti nereikia?“ Pastaroji sakinio dalis dvelkė ypatingu ironijos prieskoniu. “Tiesą sakant, dar apžiūrėkit šitą ant veido“. Pacientų įžūlumui ribų nėra. Trumpai tariant, dar papildomai gavau velnių už tai, kad pas gydytoją atėjau su pudra ant veido.

Šiaip tai šita istorija man pačiai skambėtų kaip neturinčios ką veikti ir prie “liuksusinio serviso“ pripratusios šmaikštašiknės parypavimai, jei ne ši viešųjų ryšių akcija. Visas Santariškių Dermatologijos skyrius nukabinėtas Euromelanomos akcijos plakatais, raginančiais profilaktiškai pasitikrinti įtartinus odos darinius. Netgi tiems, kurie, skirtingai negu aš, neturės gydytojo siuntimo.

Kiekviena mano šiame pasaulyje praleista diena vis pagilina meilę ironijai. Neįsivaizduoju, kaip išgyvena žmonės, neturintys humoro jausmo.

Reklama

2 responses

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s