Taboras žengia į dangų (IV)

Taboras žengia į dangų (III)

Taboras 07-27

Atsibudome sušalę ir nustatėme, kad upės vanduo šiltesnis už orą. Sąskaitų ir Šūdukų šeimynos dėka pusryčiams pirmą kartą gavome karšto gėrimo, ir Gabija iki pat kelionės pabaigos minėjo šį kempingą kaip patį  geriausią, nes čia ji galėjo gerti savo privalomą rytinę kavos dozę žvelgdama į ūkanotą Dunojų.

Nustatę kryptį “skersai Serbijos į Juodkalniją” ir pajudėję iš vietos, įsijungėme rumunišką radiją, o bene pirma išgirsta naujiena buvo kažkaip susijusi su Jurgiu Kairiu. Gali būti, kad ji buvo apie Rumunijoje surengtas antrąsias pasaulio akrobatinio skraidymo elito varžybas „FAI – World Elite Aerobatic Formula“, kurios vyko pagal Kairio sukurtas taisykles „JK Aerobatic Formula“. Mūsų mintis tada buvo: “Arba vėl po kokiu tiltu praskrido, arba koks nors skrydis jam baigėsi labai liūdnai”. Džiugu, kad tiesa panašesnė į pirmą variantą.

Kryptis “skersai Serbijos į Juodkalniją” pasižymėjo daugybe nuostabiųjų serbiškų namų, Zosės personažo ir frazės “Atvažiavę šitiek tūkstančių kilometrų…” gimimu, vis kalnuotesnėmis vietovėmis bei pačiais geriausiais visos kelionės pietumis. Stabtelėję pafotografuoti (turbūt) Džetinjos upės užtvankos ir hidroelektrinės, šalia tvenkinio radome keletą kabakėlių, iš kurių išsirinkome ryškiai geltoną stebuklą ant polių. Mano pasirinkimas – ant grilio keptas šamas. Tobula. Kiti buvo šiek tiek godesni ir bandė susitalpinti sriubą (čorba) ir antrą patiekalą. Žuvienę patiekė metaliniame puoduke su kažkokiu gudriu kaitinimo mechanizmu po juo. Gaila, nepavyksta sugooglinti. Merginos nusprendė paragauti ražnjiči, t.y. kažkokią šašlyko variaciją. Vaikinai pagal kažkokį vieningą principą išsirinko pljeskavica, kas pagal mano tradicinių patiekalų duombazę (sulamdytą A4 formato lapą) reiškė kažką panašaus į hamburgerio paplotėlį. Na, panašiai, tik užima visą lėkštę. Labai stenėjo jie ten ir netgi keikė serbus už porcijų dydį. Spėkit, ko pirmo jie pasigedo įvažiavę į Kroatiją ir pamatę vietines kainas.

Beje, Serbijos ir daugumos kitų aplankytų šalių parduotuvėse galima įsigyti tokio paprikinio stebuklo, pavadinimu ajvar, kurį galima naudoti kaip garnyrą, padažą arba užtepėlę. Mes atradome dvi variacijas: pikantišką ir aštrią. Tai štai, pikantiškoji pagardina praktiškai bet kokią košę ir puikiai tinka sumuštiniams. Aštrioji pliko gerkles ir tinka tik tokiems maniakams kaip aš ir Mičas Bakenonas.

Vakarop jau buvome pasiekę visai kalnuotas vietoves ir užsukome į absoliučiai magišką vietą – Drvengrad, arba Küstendorf. Trumpai tariant, tai – pasakiško grožio vietovėje Emiro Kusturicos įkurtas tradicinės architektūros kaimelis. Kusturica jį pastatė specialiai savo filmui “Gyvenimas kaip stebuklas”, o dabar pats jame gyvena, rengia kino ir muzikos festivalį, priiminėja pagyventi tikriausiai daug pinigų turinčius turistus, o laisvalaikiu turbūt kuria gatvių pavadinimus: Fellinio, Teslos, Jarmuscho, Bergmano, Maradonos ir pan. Šiemet jame lankėsi Johnny Depp ir savo akimis regėjo savo statulos atidengimą. Na, o mes su Gabija ten radome “Katytė juoda, o katinas baltas” garso takelį bei “No Smoking Orchestra” koncerto albumą, kurie praskaidrino mūsų tolesnę kelionę:

Kirsdami Juodkalnijos sieną maloniai pabendravome su lengvai ekscentrišku pasieniečiu, kuris jautėsi labai svarbus, gražiai tarė “Gabija” ir labai žaviai išsišiepdavo iki susiraukšlėjimo kaskart, kai tikrinant pasus atsiliepdavo mergina. Gerai, kad ant mano marškinėlių buvo reljefas, trukdęs įskaityti užrašą. Po to jis susirinko mūsų pasus ir ilgam užsidarė būdelėje. Iš to, kaip laimingai galiausiai išlindęs ištarė “Zalgyris”, spėjome, kad jis ne štampus dėliojo ir ne Interpolo duombazę tikrino, o tiesiog uoliai googlino, kas mes per vieni.

Juodkalnijos serpantinai buvo velnioniškai gražūs, bet smarkiai stabdė kelionę. Tad savo kempingą Durmitoro nacionaliniame parke, Žabljako miestelyje pasiekėme jau sutemus. Žabljak yra aukščiausiai įsikūręs miestelis Balkanuose – pusantro kilometro su visomis užgultomis ausimis ir kitais malonumais. Pvz., 8 laipsniais šilumos. Paryčiais turbūt nukrito iki 5. Ot atostogos Balkanuose. Gerai, kad kempinge buvo labai miela virtuvėlė, kurioje gal kokią 23 val. galų gale išsivirėme ryžių košės ir įkalėme po porciją vengriškos palinkos iš plastmasinio butelio.

Taboras 07-28

Oficialu: pirmoji saulėta ir šilta atostogų diena. Kalnai mus pasveikino šaltu, bet labai giedru rytu ir nuostabiu vaizdu, kurio iš vakaro nematėme, nes per vėlai atsibeldėme. Kadangi aš tepiau sumuštinius, pareigą suvynioti mano paklotuką pajuto Gytis. Rezultatas: iš antro karto.

Susikrovę daiktus pervažiavome miestelį ir sustojome prie pėsčiųjų takų. Tolesni įvykiai: pora valandų šlaistymosi po vis šylantį kalnų miškelį su karts nuo karto atsiveriančiais stiklo skaidrumo ežerais; draugas šuo, kurį juodkalniečiai turbūt siunčia palydėti po mišką žioplinėjančius turistus; pora alternatyvių trasų aukštyn žemyn per krūmus; Gabijos atsisėdimas raudoname molyje; daugybė gražių nuotraukų ir džiaugsmo. Grįžome viską ištyrę ir laimingi. Tada pavažiome keletą ar kelioliką kilometrų iki iš vakaro atrasto tilto per Taros upės kanjoną (beje, antrą giliausią pasaulyje po Didžiojo Kanjono). Susitikome savo pirmą turistų minią, pasifotogravome iškišę galvas virš kanjono ir prisėdę ant kranto suvalgėme serbišką arbūzą. Galima sakyti, įsivažiavome į atostogas.

Likusi diena prabėgo sukinėjantis serpantinais ir vėpsant pro langą į didžiulius žalius kalnus, smaragdinę Tarą bei dailučius švaručius slėnių kaimelius. Sustojome pavalgyti kabačioke ant Taros kranto, kur ant Gyčio užvertė salotų bliūdą, o mes su Egle gavome po žuvį su akimis ir daug ašakų. Kiti liko patenkinti. Vėlyvą popietę pasiekėme sostinę Podgoricą, kuri mums pasirodė kaip šioks toks kaimukas, kas nėra nuostabu žinant, jog joje gyvena 170 tūkst. žmonių. Labiausiai mus sužavėjęs vaizdas visame mieste buvo palmės. Mes pasiekėm pietus!

Nuo Podgoricos iki pagrindinio Juodkalnijos kurorto Budvos važiavome jau tiesiu keliu, nuo kurio į abi puses plytėjo Viduržemio jūros klimatui būdinga sausa žemė su krūmokšniais ir nedideliais medeliais. Pakeliui mes su Gabija aktyviai degustavome vietinį tamsų “Nikšičko” alų (beje, man patikusį labiausiai iš visos gausybės kelionėje išragautų rūšių), kas vėlgi baigėsi staigiu sustojimu Budvos prieigoje ir bėgimu į krūmus. Tiesa, Gabijai tuo šis nuotykis nesibaigė, bet kiekgi galima iš tos vargšės Jadvygos juoktis?

Atvykę į jau vakarėjančią Budvą radome kokį milijoną pusnuogių palanginių turistų, zujančių aplink su šlapiais rankšluosčiais ir besitaikančių palįsti po ratais. Apsukę šiek tiek panikos ratų, išsiaiškinome, kad keli kilometrai į šiaurę už miesto mus skiria nuo puikaus kempingo “Jaz” (su viena Z) ir pasukome ten.

Na, kaip čia dabar taip greičiau apipasakoti? Ten smirdėjo šūdu, į reto baisumo tualetą nemokamai galima buvo įeiti tik pamojavus iki juodumo įdegusiam sargui po nosimi kempingo registracijos lapu, dušai susidėjo iš ne itin aktyviai vandeniu sisiojančių stulpų pakrūmėse, vanduo irgi pakrūmėje įrengtose kriauklėse buvo sūrus. Man ten nepatiko. Vanduo Adrijoje buvo šaltas. Tiesa, vos apsistojus aš visgi padariau klaidą ir kartu su visais įlindau į vandenį, ko pasėkoje visą vakarą negalėjau sušilti. Be mūsų vandenyje tuo metu varlinėjo tik viena mergina, kuri vėliau paaiškėjo besanti lietuvė, gyvenanti Bosnijoje. Jos vyras bosnis tuo metu kantriai sėdėjo paplūdimyje, prieš tai aiškiai atsisakęs kišti į jūrą nors vieną kojos pirštelį.

Vakarienei suvalgėme baisiai skanios daržovių sriubos, kuri šiek tiek permušė nuo krūmų dvelkiantį kanalizacijos dvoką, bet ryto visi laukėme su dideliu nekantrumu.

Taboras žengia į dangų (V)

Reklama

3 responses

  1. Atgalinis pranešimas: Taboras žengia į dangų (III) « Be pavadinimo

  2. Atgalinis pranešimas: Taboras žengia į dangų (V) « Be pavadinimo

  3. Atgalinis pranešimas: EuroTrip 2010 @ Mes Keliaujam!

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s