Kolegiški džiaugsmai

Šiandien su kolege pietaudamos eilinį kartą džiaugėmės neatsidžiaugėm naujai susiformavusia mūsų biuro šeimyna. Pavadinkim juos Mantuku ir Giedriuku. Dizaineris Mantukas neseniai papildė mūsų spalvingo kolektyvo gretas ir labai sklandžiai suformavo su programuotoju Giedriuku neišskiriamą duetą. Turbūt tai nutiko tada, kai senajame mažajame biure abu buvo pasodinti prie vieno stalo – aš tokiu būdu pirmąją savaitę SSER susidraugavau su Jančiausku, tad galima sakyti, jog vieno darbo stalo dalybos yra puikiai cementuojanti veikla.

Tai štai, sėdi dabar Mantukas su Giedriuku greta vienas kito ir be sustojimo kudakina. Man pirmą kartą pavyko rasti darbinę aplinką, kurioje ne aš esu pagrindinis triukšmo šaltinis. Dažniausiai jiedu riejasi tarpusavyje. Kartą Mantukas atėjo į mūsų (aka vadų) kabinetą, kantriai kokias pusantros minutės palaukė, kol mes baigėme pradėtą pokalbį, ir pareiškė:

– Man nepatinka Giedrius.

Tada apsisuko ant kulno ir nudrožė atgal.

Likusį nuo riejimosi laiką jie dalijasi linksmomis nuorodomis ir linksmais atsitikimais arba baksnoja į šoną tai kolegei, su kuria pietavom.  Bando įtraukti į savo dieviškas diskusijas.

Čia reikia paminėti, kad Mantukas ir Giedriukas abu yra įvaldę stilingo kompiuterasto garderobą, tad rengiasi daugmaž vienodai. Tiesa, aš irgi rengiuosi taip pat. Mes tokie trys su dryžuotais megztukais ir siaurais džinsiukais. Tik mano kedai lakuoti, o jų ne. Mantukas kas savaitė keičia šukuoseną ir barzdos intesyvumą bei daug šypsosi. Giedriukas yra iš Marijampolės, nešioja didelius geek’o akinius ir dažnai sako: “Ne, nu tai nežinaaaau…“ Kai jie abu šiandien per pietus kiceno per gatvę “Forto“ link – išsišiepęs Mantukas ir geekiškai susikaupęs Giedriukas – mes su Milena pradėjom prunkšti. O po stalu iš juoko ėmėm griūti, kai jie įsirovė į “Fortą“, priėjo prie mūsų ir pradėjo:

– Bliamba, kiek Giedrius burba… Aš nepažįstu nė vieno žmogaus, kuris tiek burbėtų, kiek šitas. Eina per gatvę ir bamba kaip koks…

– Aš nenorėjau čia eiti, jis mane privertė. Ką valgysim?

– Valgyk tu ką nori.

– Užsakyk man tą patį, ką sau.

– Nu gerai. Dvi “Romos“ picas su alum.

[Dvi minutės bendro pobūdžio burbėjimo]

– Ė, ko tu man alaus užsakei? Aš nenorėjau!

Dar labai gerai su jais žaisti stalo futbolą. Jie visą laiką būna poroje, o prieš juos dažniausiai žaidžiu aš su Martynu arba Gintaru. Mantukas visą laiką varo ant Giedriuko, kad tas nemoka žaisti, ir teisingai daro. Rezultatą jie skaičiuoja ne pagal tai, kiek įmušė mums, bet pagal tai, kiek įmušė kuris iš jų. Mantukas žaisdamas gynyboje paprastai laimi 8-2.

O pamenu tuos laikus, kai atėjau į šitą darbą, ir biure būdavo tylu tylu. Po tomu chto tishina dolzhna byt v biblioteke.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s