Galaktikos kovos

Mūsų biure kasdien vyksta kovos su kavos aparatu. Šiandien nutarėm, kad užteks jį šaukti dalbajobu, ir pavadinom Rolandu. Žinoma, daugiausiai sunkumų su juo kyla man, nes aš šiaip esu iš prigimties baisiai linkusi į sistemų bei aparatų valdymą.

Žodžiu, turi mūsų Rolandas tokį universalų mirksiuką iš keturių elementų. Jei jam viskas gerai (o taip būna maždaug kas penktą kartą bandant pasidaryti kavos), tada termometro ikonėlė dega žaliai. Bet jei jam kas nors blogai, tie keturi elementai ima degti raudonai, mirksėti ar daryti ką nors panašaus. Kol kas dar niekas iš mūsų nesupranta, kuris mirksulys kokią problemą simbolizuoja. Tad paprastai priėjus prie aparato ir pamačius, pavyzdžiui, raudoną šauktuką, veiksmų seka būna tokia: patikrinti, ar pripilta pakankamai kavos pupelių; patikrinti, ar užtenka vandens; patikrinti, ar ne per daug kavos tirščių, ir dėl šventos ramybės iškratyti juos, kad ir kiek jų ten būtų – šis veiksmas, tarp kitko, praktiškai niekada nepadeda. Paprastai po šių veiksmų raudonas šauktukas niekur nedingsta. Tada kartais prisimenam, kad reikia patikrinti, ar kartais nenustatytas garų režimas. Paprastai jis nustatytas nebūna. Tada prasideda vadinimas dalbajobu, glostymas, lengvas trankymas ir juodasis humoras. Paprastai Rolandas veikti ima taip pat netikėtai, kaip ir nustoja.

Šįryt jis iš eilės padarė kokius 5 puodukus kavos, nėkart neužstrigdamas. Visi džiaugėsi ir sakė, kad dar turbūt Rustė kavos negėrė, kad taip viskas sklandu. Aš irgi pabandžiau, ir jis vis tiek veikė gerai. O dangau, kokia sėkmė.

Užtat po pietų sumaniau imtis sudėtingesnio veiksmo, kuris kol kas iš pirmo karto yra pavykęs gal vieną kartą: kapučino. Prieinu prie aparato, o jis man linksmai mirksi, žaltys. Supraskite, nieko daryti nesiruošiu. Atlieku visus standartinius veiksmus, iškratau tirščius – mirksi toliau. Paspaudau mygtukus randomu – vis dar mirksi. Nueinu pasiskųsti kolegoms ir besiskųsdama išgirstu, kad sklinda kažkokie garsai. Ateinu, o ten raudonai ir žaliai mirksi visos keturios ikonėlės, o aparatas pila man į puoduką drumzliną vandenį. Papylė, nustojo ir laimingas baigė mirksėti. Kol burbėdama išpyliau tas drumzles ir pasigaminau kapučino, atėjusi kolegė pasišaipė iš mano sugebėjimų laužyti Rolandą, bet man patraukus puodelį vėl palaimingai įsižiebė raudonasis šauktukas. Bus jai iš nelaimėlių tyčiotis.

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s