Seniai piktinausi

Mano platoniška meilė Robertas parašė turbūt visą jo blogą reziumuojantį įrašą apie įvairaus plauko kvailius.

Kai man koks nors eilinis asilas suknisa visą pusdienį, galvoje sukasi kažkas labai panašaus. Tiesa, į eterį paprastai paleidžiu šiek tiek korektiškesnę versiją, kurioje kruopščiai analizuojami konkretūs minėto asilo veiksmai ar žodžiai, vengiant apibendrinimų. Bet bottom line yra tas, kad kvailų žmonių pasaulyje yra beprotiškai daug, o baisiausia – kad jų kokiu nors būdu apšviesti yra neįmanoma. Jų smegenų pajėgumai neveža.

Štai mūsų firmelė pardavinėja gražius ir spalvotus dokumentų šablonus, kuriuos galima naudoti vienose ar kitose situacijose. Vieni žmonės, gerai pasiknisę, galėtų ir patys tokius pasidaryti. Tuo tarpu kiti nemoka į tekstinį dokumentą paveikslėlio įdėti. Ką čia kalbėti – instaliavę mūsų šablonus, jie nesugeba suvokti, kad vietoje defaultinės pseudolotynų kalbos jiems reikia įvesti savo tekstą, ir rašo mums: “send me the american version or refund my money asap!!!”

Tai štai, stereotipai irgi yra sukurti kaip šablonai įvairioms daugiau ar mažiau “standartinėms” situacijoms. Jei turi smegenų, gali pats tą situaciją apmąstyti, apgalvoti, palyginti su analogiškomis patirtimis iš savo gyvenimo, galbūt netgi įjungti stebuklingą įgūdį vardu Empatija ir įsivaizduoti save kito žmogaus vietoje. Žiū, ir turi susidaręs savo nuomonę. Galbūt netgi netingi gilintis, kokie veiksniai darė įtaką tai tavo nuomonei, ir pasvarstyti, ar tikrai nori būti jų veikiamas. Galbūt vėliau eigoje gauni daugiau duomenų, ir tenka tą nuomonę šiek tiek pakeisti. Žodžiu, vargas. O va jei tingisi, arba šiaip sąsajų tarp smegenų ląstelių mažoka, belieka pasiknisti atmintyje ir rasti, ką apie šią situaciją sakė liaudis, Landsbergis arba “Kakadu”. Ir tai dar gali iš kito galo interpretuoti.

Taip ir gaunam tokius variantus, kaip:

– Nugriaut tų čigonų taborus, surinkt juos visus ir išsiųst velniop! (Klausimas, kuri galima būtų užduoti po 30 sek. apmąstymų: Kur tiksliai išsiųsti?)

– Ne, nu nežinau, vaikai turi gimti santuokoj… Kitaip negerai. (-“-: Kas tiksliai negerai?)

– Man nerūpi, ką tie gėjai kur ten vienas kitam kiša, bet aš į juos žiūrėti nenoriu! (-“-: O gal kaip tik būtent tai ir rūpi?)

– Nu jau gal nepradėsi ginčytis dėl to, kad moterys blogiau vairuoja! (-“-: Kas yra blogo vairavimo rodiklis? Kodėl, pavyzdžiui, ne avarijose žuvusių ar sužalotų žmonių skaičius?)

– Vaikšto prisidažiusios, su miniakais, o po to skundžiasi, kad jas prievartauja… (-“-: Ar trumpas sijonas yra tolygus pareiškimui: “Mane gali dulkinti absoliučiai bet kas panorėjęs”?)

– O tai ką man daryti, jeigu vaikas daro ką nori ir visiškai manęs neklauso? (-“-: Ar tai kartais nereiškia, kad vaikas mušamas už tai, kad yra vaikas? O moterį irgi muštum, jei neklausytų?)

Na, ir gyveni taip, žmogus. Svarbiausia – neprarasti optimizmo.

Reklama

2 responses

  1. Aš tai tokiais atvejais dažnai prisimenu Larry, kuris pirmą dieną Rygoj pasakė, kad tiek protingų žmonių daugiau niekad nesutiksim vienoj vietoj… kažkaip suteikė viltį ir troškimą ieškoti tų, protingų, o į visus kitus žiūrėti kaip į samanas grybaujant.

  2. Ir kaip sekasi ieškoti? 😉 ech, jus ten, Rygoj, gerai užturbino 😉 Bet jo, su Roberto blogo įrašais aš dažniausiai labai sutinku, kaip ir su Rustės 😉

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s