Patriotizmas

Kartais pamąstau, kur dingo mano patriotiškumas. Ankstesnėje mano blogo inkarnacijoje dar buvo galima rasti visai įkvepiančių įrašų apie meilę Tėvynei ir paburbėjimų ant besigėdinančių savo lietuviškumo.

Reikia iškart pasakyti: aš absoliučiai nesigėdiju, kad esu lietuvė. Nematau tame nieko gėdingo, lygiai kaip ir nesigėdyčiau būdama amerikietė ar filipinietė. Galvoju, kad gėdytis reikia tada, kai padarai ką nors bloga, arba kai labai nevykusiai susimauni. Kitais atvejais tai tiesiog nelogiška.

Ar labai didžiuojuosi būdama lietuvė? Na, nematau nė vienos priežasties, dėl kurios būti lietuviu yra garbingiau nei indu ar argentiniečiu. Būti lietuviu yra neabejotinai geriau nei tadžiku ar somaliečiu, bet čia jau labiau reikia džiaugtis, kad pasisekė gimti tinkamoje vietoje tinkamu laiku, o ne didžiuotis.

Man patinka Lietuvos gamta, lietuvių kalba (išskyrus įprotį lietuvinti užsienietiškus vardus, bet čia jau ne tiek kalbos, kiek pernelyg uolių jos saugotojų problema), bulviniai blynai ir tas faktas, kad lietuviai buvo paskutiniai Europos pagonys. Manau, kad Baltijos kelias buvo vienas labiausiai jaudinančių bent jau XX a. momentų, tačiau ir jame mane labiausiai žavi ne patriotinis, o vienybės elementas. Baltijos kelias man primena, kad ypatingomis aplinkybėmis žmonės iš tiesų gali pamiršti iš pažiūros nesibaigiančias tarpusavio rietenas ir susikibti rankomis, o žinoti tai man yra taip pat svarbu, kaip uoliam katalikui tikėti, kad po mirties eis dangun. Tai palengvina gyvenimą.

Tai štai, pirmą kartą antipatiją šūkiams “Už Lietuvą!“ pajutau tada, kai prieš kelerius metus Kovo 11-osios proga Gedimino prospektu pražygiavo neonaciai su policijos palyda. Galbūt anksčiau nebuvau į tai atkreipusi dėmesio, o gal ir tikrai anksčiau Lietuvoje nebuvo tokios ryškios tendencijos: kaip viso pasaulio karo ministerijos vadinamos “gynybos“, taip ir neapykanta kitoniškumui krikštijama “patriotizmu“. Nuo to laiko aš tai matau visur. Jei atsidarai blogą su Lietuvos vėliavėle vietoje ikonos, jame būtinai rasi silpnapročio rašliavas apie tai, kaip piktoji Europos Sąjunga bando infiltruoti į tradicinę lietuvišką šeimą pederastų agentus. Jei imi kalbėtis su žmogumi, kaklą apsisukusiu trispalviu šaliku, anksčiau ar vėliau jis vis tiek pradės aiškinti, kad nekenčia lenkų ir rusų. Jei Seime kas nors prasižioja apie tradicines lietuvių vertybes, tai jau faktas kaip blynas, kad jos bus priešpastatomos bendražmogiškoms teisėms ir vertybėms, tokioms kaip lygios galimybės, pagarba kitam žmogui ir orumas. Kas per velnias yra tos lietuviškos vertybės? Šeima (kurios tokių vertybių saugotojų dėka aš, tarp kitko, neturiu ir neturėjau), vaikai (kuriems neužtenka darželių, kurie maniakiškai vieni iš kitų tyčiojasi mokykloje, kurie moka pinigus už šnipšto vertą aukštąjį mokslą ir iš kurių užauga tokie patys “patriotai“), katalikybė (komentarų neturiu). Seriously?

Man tik gaila, kad per tokius patriotus aš praradau galimybę su malonumu skanauti žodį “Lie-tu-va“. Nuoširdžiai mėgautis tomis trimis afrikietiškomis spalvomis. Norėčiau, bet negaliu, nors tu ką. Žodis “patriotas“ man jau asocijuojasi su skustu žemakakčiu siaurapročiu, o ne su Baltijos kelyje suspaustomis rankomis. Be galo tikiuosi, kad tai kada nors pasikeis.

Reklama

5 responses

  1. mokyklų, darželių ir šeimų , piderastizmo, feminizmo, kas yra dabar, nebuvo iki nepriklausomybės atgavimo; tačiau atsirado pagal žydo-Europietiškumo standartą;

    o nacionaliniai fašistai turi daug daugiau teisių į skanduotę “Lietuva“ – tame tarpe vartototi tik išskirtinę lietuvišką degtinę, alų ir maistą;

    gera rašliava

    • Wow, mano blogą savo apsilankymu pagerbė didžiausias lietuviškosios blogosferos paranojikas (o juk konkurencija nemaža). Nesu tikra, ką norėjote pasakyti savo komentaru, bet jei kada nors panorėsite savo problemas patikėti specialistams, aš turiu pažįstamų psichinės sveikatos įstaigoje.

  2. Ruste, man jau paciai šiek tiek atsibodo rašyti tavo mintis ir tave šlovinancius komentarus, bet toks gyvenimas… nieko nepadarysi 😉
    Man neskmanumas atsirado tada, kai jauna būdama (:P) suvokiau, kad nedaug tegaliu pakeisti šitame dedovščinos krašte.., kad nelabai kam mano jauna kūrybinga ir protinga galva reikalinga, o mano norai ir idėjos, net jei ir pripažįstami vertingais ir gerais turi būti prakišami “su priedu“…
    tad gi va, dabar esu, kur esu ir mąstau nelabai palankiai… žinau, kenkia sveikatai… 🙂

  3. Atgalinis pranešimas: Išspaudžia ašarą… « Myliupasauli's Blog

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s