Londonas vis dar continued

Pirma diena

Antra diena

Trečia diena

Lijo. Gan šiltai, bet vis tiek lijo. Turėdami omenyje šį faktą ir tai, kad Ignas dar taip ir nebuvo spėjęs Londone pamatyti nieko, išskyrus Tower Bridge, nutarėme prisijungti prie bus tour’o. Kažkaip komplikuotai pasirinkome Original Tour, užsiropštėme į antrą raudonojo autobuso aukštą ir ėmėme uoliai dairytis aplink bei klausytis nuobodžių kažkokios tetutės pasakojimų ausinėse. Ignas pastarąjį užsiėmimą pagardino persijungimu į Kids’ Club pasakojimą, kuris buvo gal ir linksmesnis, bet tenykštė tetutė labai cypavo. Tai štai, apvažiavome centrinį Londoną su visais tiltais, parlamentą su visu Big Benu ir Buckinghamo rūmus su visu sargybos pasikeitimu. Spėjome pamatyti vaikštančių sargybinių kepurių viršų. Manau, kad galima užsidėti pliusą. Šiaip gan jaudinantis potyris yra sėdėti Londono autobuso antrame aukšte, pačiame priekyje, kur niekas neužstoja vaizdo, ir stebėti posūkius į dešinę. Ypač transporto kamščiuose. Ypač per siaurutes gatveles skersai išilgai lakstant žmogeliams. Visą laiką kankina blogas jausmas, kad į kažką jau įvažiavom.

Pasiekę Leicester aikštę, išlipome aiškintis, kur čia po pigiąja pardavinėja bilietus į miuziklus. Ir saugotis, kad neapvemtų n metrų aukštyje kabaliuojantys žmogėnai, per kvailumą sulipę į smarkiai per aukštą ir per piktą atrakcioną. Nutarę bilietus verčiau pirkti tą pačią dieną, kai eisime į miuziklą, patraukėme Trafalgar aikštės, National Gallery ir potencialių pietų link. Pietus radome malajų restoranėlyje “Jom Makan” Pall Mall East gatvėje. Sustojome paskaityti gatvėje išstatyto meniu, susižavėjome patiekalu Ayam Percik (skaityti “I am perčik”) ir nutarėme likti. Ignui perčikas patiko. Aš jo neėmiau, nes tas “perčik” greičiausiai yra viščiukas, bet mano patiekalo pavadinime buvo “I can”, kas irgi nėra blogai. Paragavusi vieno padažo apsiverkiau, tad daugiau tos klaidos nedariau ir uoliai gesinau gaisrą burnoje ryžiais. Apskritai, malajų maistą galima pavadinti tailandietišku su maždaug tris kartus daugiau pipirėlių. Bet išties skanu.

Pavalgę nuėjome į visai šalią esančią National Gallery, kur po valandos kitos turėjo pasirodyti ir Nataša. Manau, kad po šitą džiaugsmą reikia vaikščioti su žemėlapiu ir tvirtai apsisprendus, kokių dailininkų kūrinius nori pamatyti. Nes žiūrinėjant viską iš eilės galima numirti iš nuobodulio: esu tvirtai įsitikinusi, kad žmogus per gyvenimą gali pamatyti ribotą kiekį šventųjų, kūdikėlio Jėzaus, mergelės Marijos ir Antikos dievų portretų. Tą kiekį viršijus išsivysto ūmi alergija. Nors smagu buvo pamatyti Rafaelio, Van Eiko, Rubenso, Ticiano originalus, o išvis smagiausia buvo šaipytis iš šalutinių paveikslų figūrų pozų ir veidų išraiškų. Beje, kūdikėlis Jėzus taipogi mėgsta būti arba labai piktas, arba lengvai pasimetęs su polinkiu į žioplumą. Ir praktiškai visada ryžas. Ot tie mūsų eros pradžios žydai, fainukai. Nors gal iš dangiškojo tėvo paveldėjo, o ši mintis man jau nuoširdžiai patinka.

Nataša įsirovė kažkur ties Velasquezu ir nuobodžiais XVII a. peizažais, kur nebuvo iš ko šaipytis. Atrodė ne taip įspūdingai, kaip Van Gogho muziejuje Amsterdame, bet kulniukai buvo aukšti. Kitaip tariant, pasak Igno, muziejaus lankytojai dėl visa ko sinchroniškai pamiršo minėtus peizažus ir palydėjo mūsų gražuolę akimis. Kadangi norėjome pamatyti originalesnį Van Gogho “Saulėgrąžų” originalą, negu tą, kuris laikomas Amsterdame, paskubomis praskipinome likusį baroką, klasicizmą, romantizmą ir realizmą. Išvydus impresionizmo potėpius, dūšia iškart atsigavo. Išvis, nutariau nustoti keikti modernų ir postmodernų meną, nes, nepriklausomai nuo jo kokybės ir kūrėjo pretenzijų, jis kažkaip stimuliuoja mąstymą. Net jei tas mąstymas naudojamas aršiai kritikai – vis geriau, nei stovėti priešais 253-ąjį kūdikėlį Jėzų ir galvoti: “Na, ir kuo gi tu skiriesi nuo 217-ojo?”

Beje, keli įdomesni egzemplioriai. Paolo Uccello “Šv. Jurgis ir drakonas” (XV a., ankstyvasis Renesansas). Aš jį pavadinau ankstyvuoju anime.

Agnolo Bronzino “Venera, Kupidonas, kvailybė ir laikas” (XVI a., italų manierizmas). Šiaip mielas toks pasirodė. Beje, antikinės erotikos su katalikišku prieskoniu ten daug. Netapysi gi mergelės Marijos papų.

George Stubbs “Whistlejacket” (XVIII a., kažkas panašaus į arklizmą). Kad geriau įsivaizduotumėte, jo matmenys yra 3 x 2.5 m.

Dar ten buvo vienas baisiai žiaurus paveikslas, kuriame irgi aktyviai figūravo drakonas, bet, deja, neįsidėmėjau autoriaus. Na, ir dar begalė išradingų pragaro atvaizdavimų. Per daug jie tais laikais Biblijos skaitė, oi per daug.

Cha, radau drakoniškąją baisybę. Cornelis van Haarlem “Kadmo sekėjai, ryjami drakono” (1588 m., sadizmas su šiaurės manierizmo motyvais). Su Ignu ilgai bandėm suprasti, kieno ta galva, ir kas čia išvis per biesas.

Pamatę “Saulėgrąžas”, užsidėjom pliusą ir išėjom lauk. Aišku, optimistinis planas šiek tiek užsukti į National Gallery, o po to šiek tiek užsukti į British Museum žlugo, nes nuo šventųjų, dievų ir drakonų mums jau viskas akyse liejosi. Tuo labiau, kad British Museum reikia paskirti visą dieną. Tad tiesiog išėjome pasivaikščioti Soho link. Pakeliui vėl ėmė lyti, tad įlindom į pub’ą, kur aš su didžiausiu džiaugsmu suvartojau dar vieną porciją John Smith’s. Vėliau Nataša mus pavedžiojo po Soho, įskaitant tas gatveles, kur įsikūrę vien tik striptizo klubai ir sex shopai. Kai papasakojom Editai, ji labai juokėsi.

Apie 18:00 nutarėm, kad Natašai jau reikia važiuoti švęsti savo vaikino gimtadienio, o mums – sėsti į Original Tours autobusą ir keliauti namų link, su Edita stebėti fejerverkų (buvo Guy Fawkes naktis: “Remember remember the 5th of November / Gunpowder, treason and plot…”). Aišku, Nataša pasiuntė mus ne į tą pusę, bet šiek tiek paklaidžioję radom savo stotelę, kur išsiaiškinom, kad paskutinis tos dienos autobusas išvyko prieš 6 minutes. Et.

Pamąstę, ar norim važiuoti metro, pasirinkome kelionę pėsčiomis. Kadangi buvom visai netoli Waterloo tilto, nutarėm pereiti į pietinį krantą, kur gražesnė krantinė. Neapsirikome: nuo Waterloo puikiai matosi ir City su dangoraižiais bei St. Paul’s katedra, ir Westminster su Londono akimi kitoje pusėje. Apskritai, jau Kalėdoms besiruošiantis ir fejerverkais sproginėjantis Londonas šiltą lapkričio vakarą (yep, trigubas oksimoronas) yra vaizdas, dėl kurio verta visą dieną prasibasčius paskirti dar valandą ėjimui. South Bank radome parkelį su mėlynai apšviestais suoliukais – labai dailu.

Kadangi jau ir taip vėlavome pas Editą, nutarėme užsukti į “Waitrose” prie namų ir pričiupti cupcake’ų (beje, jei gyvenčiau UK, “Waitrose” būtų mano mėgstamiausias lankytinas objektas – ten tiesiog visų virtuvės eksperimentuotojų rojus). Kol išsirinkome 6 vnt. ir prisikikenome su pardavėja, nutarėme, kad tie cupcake’ai tikrai visai geras reikalas.

Grįžę ir iki cypimo pradžiuginę Editą dailiomis rausvomis dėžutėmis su pyragaičiais, bendromis jėgomis iš visko, ką radome šaldytuve, sukonstravome risotto su tunu. Atsidarėme vynelio. Ir viską užbaigėme cupcake’ais. Super cool.

Ketvirta diena

Advertisements

6 responses

  1. Labai gera skaityt ir prisimint. Tik apie risotto tik 5 žodžiai? 😛 Ten gi buvo tokia drama, paaštrinta baisaus alkanumo jausmo, ir galų gale išėjo šedevrų šedevras!

    • Nu jo, risotto buvo tobulas. Ketinome virti makaronus su tunu, bet, kai jau grįžome alkani kaip vilkai, paaiškėjo, kad švieži Waitrose makaronai Editos šaldytuve šiek tiek papelijo. Kilo mini panika, tačiau galiausiai nutarėme išsiversti pagal studentišką principą “valgom, ką turim”. Kadangi turėjom ryžių, tai virėm risotto. Su tunu ir mini pomidorėliais. Ir sūriuku. Ir sviestuku. Liaudies išmintis “sviestu košės nepagadinsi” pasitvirtino 110%. O dar tie cupcake’ai ant viršaus…

  2. Atgalinis pranešimas: Londonas wrapping up « Be pavadinimo

  3. Atgalinis pranešimas: Londonas continued « Be pavadinimo

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s