Gražus tradicinis vs. įmantrus užsienietiškas

Rubrika “Atsidariau delfi.lt”. Šiandienos tema, kuriai šlovingasis portalas paskyrė net du straipsnius, – užsienietiški emigrantų vaikų vardai. Topinė citata: “Kodėl lietuviai, užuot pavadinę savo vaikus gražiais tradiciniai vardais, renkasi įmantrius užsienietiškus?”

1. Nuo to, kad vardas nėra “tradicinis”, jis automatiškai netampa negražus.

2. Vardai Daniel ar Emily yra tokie neįmantrūs, kad net neįdomu.

3. Kiekvienas užsienyje gyvenantis lietuvis, susilaukęs vaiko, susiduria su dilema: ar pasmerkti jį visą gyvenimą truksiančiam vardo diktavimui paraidžiui, ar visgi neklausyti VLKK. Jei nutarčiau likusį gyvenimą nugyventi anglakalbėje valstybėje, aš pati savo dailųjį vardą pasikeisčiau, neapsikentusi nuolatinių prunkščiojimų. Čia kyla amžinasis klausimas: ar kalba tarnauja žmogui, ar žmogus tarnauja kalbai? VLKK šis klausimas turbūt niekam niekada nėra kilęs.

4. Citata: “Viena iš ryškesnių tendencijų – suteikti vaikui vardą be galūnės pvz.: Adam, Edvin, Emil, Martin, Daniel, Dominik, Adrian, Evan”. No shit, Sherlock. Net nežinau, nuo kurio galo pradėti aiškinti, kad tiesiog stebėtina dauguma indoeuropiečių kalbų vardų yra be galūnių.

Viešojoje erdvėje toliau neslūgsta emigrantų juodinimo banga, puikiai deranti su bendru “gražių tradicinių lietuviškų vertybių” priešpastatymu “užsienietiškam įmantrumui”. Žinot, mano gimnazijoje bent jau anksčiau buvo tokia pusdurnė etnokultūros mokytoja, bene daugiausiai prisidėjusi prie uniformų fetišizavimo iki tokio lygio, kad per pamokas vykdavo reidai, kurių metu gimnazistai turėdavo išsitempę kaip stygos stovėti prie suolų, kol minėtoji veikėja vos ne su padidinamuoju stiklu šniukštinėdavo, ar koks nors pažeidėjas kartais nebando naudotis švietimo sistemos paslaugomis apsimovęs ne to atspalvio kelnes. Tai štai, ta nukvaišusi moterytė per savo etnokultūros pamokas vos ne su ašaromis akyse giedodavo apie gražias tradicines vertybes, priešpastatydama joms daugmaž viską, kas atsirado po 1939-ųjų metų. Jei jos balsas netyčia nueitų į dangų, visos merginos su prijuostėmis ir rūtų vainikėliais vaikščiotų (beje, ar mano vaikystės atmintis meluoja, ar nuo rūtų išberia odą?), o jau apie kosmetiką tai išvis pamiršti derėtų, nes čia prostitučių išmislas. Ji nė karto gyvenime nėra susimąsčiusi, kiek tradicijų baltų tautos yra turėjusios nuo žalvario amžiaus laikų, ir kiek iš jų yra tiesiog natūraliai išnykusios. O kitos liko.

Jei lietuviams reikės lietuviškų vardų (o manau, kad taip ir bus), tai jie išliks ir be VLKK nuopelnų. Lietuvių kalba natūraliai reikalauja galūnės, su kuria galima būtų daiktavardį linksniuoti. Vos peržengę Lietuvos oro erdvę, tie Daniels ir Emilies automatiškai taps Danieliais ir Emilėmis (-ijomis). O savo gimtosiose šalyse jiems tiesiog bus paprasčiau gyventi.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s