Šnipų savaitgalis

Vakar pasidariau ultimate (šiuo atveju nerandu tinkamo lietuviško atitikmens) miestietišką savaitgalį. Gražiai apsirengiau, pasibalnojau nosį vintažiniais mamos akiniais nuo saulės, įsimečiau į rankinuką knygą ir išslinkau į miestą. Nuslinkau į Gedo prospekto Coffee Inn, užsisakiau Ice Latte Lemon ir įsitaisiusi pavėsyje įnikau skaityti.

Knyga: Tana French “Miškuose” – psichologinis detektyvas apie vaikų žudikus, slankiojančius Airijos miškuose (žinau, veiksmo vietą sunku būtų atspėti). Labai gerai parašytas, labai nevientisai išverstas. Vietomis žodžiai rieda lyg suverti karoliukai, o vietomis – dažniausiai dialoguose – vertimas visiškai pažodinis. Ir dar Billie Holiday įdėta į kabutes. Tsk tsk…

Tuo tarpu aplink mane virė gyvenimas. Prie gretimo staliuko apie gyvenimą tarškėjo trys draugės, o dviejų iš jų dukrelės lakstė po visą lauko kavinės teritoriją ir kėlė tiek triukšmo, kiek iš dviejų būsimų damų net nesitikėtum. “Voras!!! Ojėzau, matai, voras!!! Ne ne ne, jau aš tai pro čia neisiu…” “Mama, žinai, aš vis dar negaliu pamiršti to voro…” “Ei, žaidžiam namus. Tu būsi mano svečias. Na štai, užeikite į mano namus, apsižiūrėkite … Žinot, ankstesni namai sudegė. Kilo gaisras, nieko nepavyko išgelbėti. Ė. Ko jinai čia juokiasi?” Aš atsiprašančiai papurčiau galvą ir mostelėjau: nekreipkite dėmesio, tęskite. Visgi namų žaidimas tam kartui baigėsi.

Už kokių penkių metrų vienuoliktokų-dvyliktokų porelė aršiai ginčijosi. “Nu iš kur aš galėjau žinoti, kad tu dėl tokio menkniekio šitaip užsišiksi?!” Maždaug kas 10 minučių susitaikydavo, apsikabindavo, pasibučiuodavo, o tada kuris nors ką nors vėl lepteldavo, ir vėl visa litanija iš pradžios. Kaip supratau, mergina karts nuo karto pasisveikina su savo buvusiu vaikinu, o dabartinį nuo to ištinka koma. “Tai kad tu man apskritai su niekuo šnekėtis neleidi!” “Ką neleidžiu? Leidžiu.” “Nu, pavyzdžiui, kuriuo savo draugu tu labiausiai pasitiki?” “Nu nežinau, Marium (aut. past.: veikėjų vardai pakeisti dėl sklerozės).” “O tu leistum man su juo išeiti į kiemą pasivaikščioti ir pasišnekėti?” Pauzė. “Nu leeeeisčiau….”

Greta trijų tarškančių draugių staliuko prisėdo trys devintokai ir ėmė devintokiškai sklaidytis beigi krizenti. Galiausiai vienas įsidrąsino vienos iš tarškučių paprašyti išskirti jam vieną cigaretę. “Duosiu, bet su sąlyga, kad nebesikeiksit. Žinot, visgi vaikai ir visa kita…”

Savaitgalis yra gerai. Galėtų iki darbo pabaigos nustoti lyti, nes jei dar kartą pakliūsiu po liūtimi, mano prabangieji balerinos bateliai garantuotai išsileis.

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s