Vasaros atostogos su lietpalčiais: Belgija ir Olandija (I)

Tai štai – išaušo metas naujausiai kelionės ataskaitai. Šįkart tai bus sakmė apie liepos 19-25 d. vykusį mūsų su Gabija turnė po Belgiją ir Olandiją, kurio metu buvo lankomi Gabrielė su Arnu ir Živilė be Vyto.

Pirmoji diena: Vilnius – Kaunas – Charleroi – Bruxelles – Gent

Sklandžiai ir be jokių nuotykių išskridome iš Kauno ir taip pat sklandžiai nusileidome Charleroi. Mus pasitiko apsiniaukęs dangus, bet visai padori temperatūra, tad nutarėme, kad galbūt Živilės ir gismeteo.lt gąsdinimai blogu oru visgi nepasiteisins. Ši iliuzija išsisklaidė pasiekus Charleroi geležinkelio stotį, kur mums prisėdus pasistiprinti už lango ėmė kristi pirmieji lašai.

Jei keliausite po Belgiją, turėkite omenyje, kad jie ten turi labai patogų reikalą, kuris vadinasi Rail Pass. Už 74 eurus galima gauti 10 kelionių tarp dviejų bet kurių Belgijos geležinkelio stočių, išskyrus pasienio stotis. Be to, keliones galima dalintis keliese. Tokiu būdu mudvi su Gabija iš anksto susimokėjome už penkias keliones, specialiai tam reikalui įsigytu tušinuku įrašėme kryptį “Charleroi – Bruxelles“ ir pradėjome beveik savaitę trukusį trankymąsi traukiniais.

Susipažinome su trimis Briuselio geležinkelio stotimis: Midi (pietine), Central ir Nord (šiaurine). Charleroi stoties kasininkė sakė, kad norint persėsti į Gento traukinį, mums reikia išlipti Central. Privažiavus Midi stotį, subruzdę instinktai ėmė man kuždėti, kad čia reikia lipti, bet Gabija mane nuramino. Privažiavus Central mano instinktai pareiškė, kad čia ne stotis, o kažkoks fucking metro, ir šitam patamsy mes traukinio į Gentą konkrečiai nerasim. Aišku, pravažiavus ją paaiškėjo, kad kita stotelė bus ne kokia centresnė Central, o Nord, tad abi staigiai su visais lagaminais atsidūrėm prie durų ir ėmė svarstyti, kaip čia dabar bus su tuo Gentu, ir kaip įmanoma sugebėti pravažiuoti dvi stoteles. Kita vertus, išlipusios Nord stotyje pasiskaitėme, kad po 5 minučių atvažiuos traukinys į Gentą, tad stresas grįžo į pradinį lygmenį. Be abejo, įsėdus jis mus pravežė atgal pro Central ir Midi, tad pasijutome Briuselį kaip ir apžiūrėjusios.

Lūžinėdamos nuo miego trūkumo šiaip ne taip atlaikėme iki Gento (kitu atveju turbūt būtume atsibudusios Ostendėje, prie jūros). Gento stotyje atsiradome likus maždaug valandai-pusantros iki Živilės darbo pabaigos, tad nutarėme iš lėto slinkti jos namų link, pakeliui ieškodamos kokio nors maisto. Aš iš Vilniaus vežiausi atsispausdinusi miesto centro žemėlapį, kurio pačioje apačioje kryžiuku buvo pažymėti “namai“, o stotis kaip tik labai patogiai palikta už jo ribų, bet maždaug įsivaizduojant, kur ji galėtų būti. Planas buvo stotyje susirasti pilną žemėlapį, bet mes kažkodėl to nepadarėme, o išėjome pasižvalgyti, ar kur nors nerasime vienos iš tų laimingųjų gatvių, sugebėjusių tilpti mano selektyviniame žemėlapyje.

Reikia pripažinti, kad paieškos truko ilgokai. Kita vertus, jos buvo vaisingos, nes pakeliui radome “Eurolines“ kontorą su dvigubai pigesniais bilietais į Amsterdamą nei važiuojant traukiniu (vėliau sužinosite, kodėl tie bilietai tokie pigūs), parką su muziejais, baisią studentų gatvę su skaniu maistu (tiesa, pamačiusi gatvės baisumą Gabija pareiškė verčiau pakentėsianti iki vakarienės, tad maistą teko praeiti) bei, mūsų didžiuliam džiaugsmui, gražią kaip paveiksliukas Francois Benardstraat, kurioje mūsų laukė Živilė, sofa, tualetas ir visi kiti gėriai. Kadangi iki sutarto laiko dar buvo likęs pusvalandis, prisėdome vietinėje frietjes knaipėje, kur Gabija suvartojo pirmąją vietinių bulvyčių, o aš – pirmąją vietinio alaus porciją.

Živilė su Vytu sugebėjo apsigyventi mano svajonių bute: keturių metrų aukščio lubos, baltos sienos, senos grindys, mažai baldų ir daug simetriškų linijų. Pasirodo, tam net nereikia lofto. Labai didelis gėris. Ir dar dailūs kaimynų sodeliai po balkonu. Ir kaimynų katinas terasoje.

Bandydama atgaivinti dvi nupiepusias keliauninkes, Živilė pataisė super salotų, sugirdė nupiepėlėms po trečdalį butelio vyno, ir dar nespėjus sutemti visa trijulė jau buvo aptarusi esminius pletkus ir išsiruošusi pažindintis su vakariniu ir dar dešimties dienų trukmės šventę švenčiančiu Gentu.

Pasak Živilės, Gentas atrodo visai ne taip. Šiaip jame nebūna dviejų milijonų žmonių, elegantiška Graslei krantinė nebūna apkabinėta kalėdinėmis lemputėmis, o palei kanalus neskamba technūškė. Bet taip jau nutiko, kad mums su Gabija jis atmintyje įstrigo kaip baisiai gyvybingas, triukšmingas ir muzikingas miestas su gražiais bažnyčių bokštais, mielais parkeliais ir laivuose įsikūrusiais barais.

Grįžus iš vakarinio pasivaikščiojimo su alaus gurkštelėjimu, Živilė mus su Gabija įkurdino ant savo baltosios sofutės. Parėjusi iš vonios padėjau galvą ant pagalvės, ir daugiau jau tą vakarą nieko nebepamenu.

Antroji diena

Reklama

2 responses

  1. Atgalinis pranešimas: VASAROS ATOSTOGOS SU LIETPALČIAIS: BELGIJA IR OLANDIJA (II) | Be pavadinimo

  2. Atgalinis pranešimas: Briuselis: Pirma diena | Be pavadinimo

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s