VASAROS ATOSTOGOS SU LIETPALČIAIS: BELGIJA IR OLANDIJA (II)

Pirmoji diena

Antroji diena: Gent – Brugge – Gent

Aprašinėdamą pirmąją dieną pamiršau paminėti labai juokingą mintį, kuri šovė į galvą išgirdus flamandišką olandų kalbos variantą: “Oi, jie kalba kur kas švelniau už olandus. Skamba taip melodingai, beveik kaip vokiečių kalba…“ Norit – tikėkit, norit – ne, bet šioje mintyje nebuvo nė lašo ironijos.

Taigi, antrą dieną abi su Gabija pabudom, papusryčiavom, suorganizavom pusryčiui rytojui, atlikom įvairius rytinius ritualus ir iškeliavom stoties link. Šįkart jau turėjom gerą žemėlapį, tad pasirinkom patį trumpiausią kelią per gražųjį muziejų parką. Pakeliui išsiaiškinome, kad “Eurolines“ mus į Amsterdamą nuveš tikrai pigiau, bet mūsų nusižiūrėtą penktadienį autobusas važiuoja tik iš Briuselio. Kelionė iki Briuselio kaip tik tilpo į mūsų “Rail Pass“, tad po įvairių strateginių viražų visgi nutarėme taip ir daryti. O kol kas iškeliavome į turistų mylimą godojamą Briugę.

Prieš įlipdamos į traukinį pastebėjome du keistai nuostabius dalykus. Visų pirma, prie stoties buvo įsikūrusi milžiniška dviračių parkykla. Visų antra, joje priparkuoti dviračiai spindėjo saulėje. Taip, mūsų vasaros atostogos apdovanojo mus pirmaisiais saulės spinduliais!

Briugė atrodo taip, kaip ir turėtų, – mielas jaukusViduramžių senamiestukas su kanaliukais, bažnytėlėmis, aikštukėmis ir neapsakomu kiekiu turistėlių. Jie visi fotografuojasi prie kiekvieno namo, plaukioja kanalais ir važinėjasi karietomis.

Pirmasis objektas – Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (Onze-Lieve-Vrouwekerk), kuri turi antrą aukščiausią plytinį bokštą pasaulyje ir Mikelandželo “Madoną su kūdikiu“, dar vadinamą “Briugės Madona“. Ši skulptūra yra vienintelis Mikelandželo darbas, išvežtas iš Italijos jam dar būnant gyvam. Ji iš pradžių buvo skirta Sienos katedrai, bet, kaip sakoma, ne sudba.

Po to apėjome dvi pagrindines aikštes – Markt ir Burg, apžiūrėjome miesto varpinės kiemelį, bet patingėjome lipti į jos bokštą, pasivaikščiojome mažomis mielomis gatvytėmis ir prisėdome sukirsti po puodą midijų su bulvytėmis (mosselen-friet) ir alumi. Valgėm valgėm, o tada Gabija išdrįso garsiai pasakyti tai, apie ką abi galvojom: “Žinai, bet man atrodo, kad “Rene“ skaniau…“ Ta prasme, pačios midijos Briugėje tikrai mėsingesnės ir skanesnės, bet į padažą mūsų lietuvaičiai kažkaip daugiau širdies įdeda. Reikės ta proga kurią nors dieną užsukti paragauti, kol dar įspūdžiai neišgaravo.

Baigusios reikalus su midijomis, pasidairėme rankų darbo šokolado parduotuvytėje (Gabija įsigijo penkis super saldžius pavyzdėlius). Dar pasitrankiusios mažomis gatvelėmis aplankėme Švč. Jėzaus kraujo baziliką (Heilig-Bloedbasiliek). Jėzaus kraujas joje atsirado po Antrojo kryžiaus žygio, o jį iš Jeruzalės pargabeno kažkoks to meto grafas. Priminsiu, kad Antrasis kryžiaus žygis vyko XII a. viduryje, o Jėzus buvo nukryžiuotas 33 m. Po Kristaus, be abejo. Kadangi kraujas jau buvo išstovėjęs maždaug 1100 metų, turbūt nieko keista, kad ištvėrė dar 850 ir iki šiol kartais virsta skysčiu. Šiaip ar taip, bazilikos interjeras buvo vienas įspūdingiausių šios kelionės vaizdų. Įėjusi vidun taip ir pasakiau: “Wow…“ Nuotrauka iš Google nepagauna viso spalvų sodrumo, bet bendrą vaizdą susidaryti galima:

Paskutinis viešnagės Briugėje etapas buvo valandą trukęs pasivažinėjimas išsinuomotais dviračiais. Nuodugniai apvažiavom visą senamiestį, iš širdies pasikratydamos ant tų žavingų akmeninių grindinėlių. Smagu.

Grįždamos snaudėme išsitiesusios ant traukinio sėdynių. Net konduktorius praėjo pro šalį, numojęs ranka.

Namie Živilė sukonstravo puikiausią tailandietišką troškinį su kokosų pienu, o Gabija per tą laiką pasiklydo ieškodama parduotuvės. Laimei, kelią atgal rado, o su šiek tiek pagalbos iš mano pusės troškinį visgi pasiekė laimas, česnakas ir dar kažkas pagal užsakymą. Pavakarieniavusios ir įkalusios po jau tradicija tampantį trečdalį butelio vyno iškeliavom į centrą, kur vis dar buvo du milijonai turistų. Nuodugniai apvaikščiojusios visą įvykių epicentrą, nutūpėme vienoje iš mažųjų gatvelių, brasserie su alumi po 5 eurus. Kita vertus, niekur kitur nebuvo vietų, o kojos jau nebenešė.

Beje, pirmoje dalyje taipogi pamiršau paminėti Živilės reziumė apie belgų vaikinus: “Tokie neaukšti, kūdi ir neklusniais plaukais. Kaip berniukas iš multiko. Nu, kur su šuniuku…“ Vėliau paaiškėjo, kad kalba ėjo apie Tintiną. Beje, reikia pastebėti, kad apibūdinimas nėra labai netaiklus.

Trečioji diena

Reklama

2 responses

  1. Atgalinis pranešimas: Vasaros atostogos su lietpalčiais: Belgija ir Olandija (I) | Be pavadinimo

  2. Atgalinis pranešimas: Vasaros atostogos su lietpalčiais: Belgija ir Olandija (III) | Be pavadinimo

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s