Vasaros atostogos su lietpalčiais: Belgija ir Olandija (IV)

Trečioji diena

Ketvirtoji diena: Gent – Bruxelles – Amsterdam

Tą rytą kėlėmės su vyturėliais, atsibučiavome su Živile, išlydėjome ją į darbą, o pačios su visais lagaminais ir skėčiais išdardėjome į stotį. Pakeliui dar užsukome į “Eurolines” įsigyti autobuso bilietų Briuselis-Amsterdamas. Tada sėdome į traukinį ir dar kartą iškeliavome į Briuselio Central stotį. Joje pasidėjome daiktus ir įbedusios nosis į žemėlapį išėjome į turą po Europos sostinę.

Vienas pirmųjų mūsų aptiktų objektų buvo Karališkieji rūmai, prie kurių meistrai užsiėmė visokių pastolių išmontavimu, – matyt, po vakarykštės šventės. Netoliese ant kalvos įsikūręs tuntas muziejų, kuriuos dėl laiko trūkumo nutarėme aplenkti, bet užtat nuo tos kalvos atsiveria žavus vaizdas į senamiestį, tad fotografuotis buvo tiesiog būtina. Į daugumą nuotraukų pakliuvo elegantiškai atsuktas kažkokio karaliaus Alberto arklio užpakalis.

Plačiais laiptais nusileidusios nuo kalvelės pasukome į mažas mielas gatveles su daugybe kavinių ir galerijų. Priėjusios nedidelę Agoros aikštę, stabtelėjome prie vaflių kiosko: ten pardavinėjo Liège vaflius, kuriuos Živilė mums kaip tik buvo smarkiai prireklamavusi. Jie truputį bandeliškesni už Briuselio porūšį, kurį skanavom Antverpene. Jo, maišatis kažkokia su tais vafliais, keksais ir bandelėm. Prieš mus stovėjusi amerikietė bobulytė užsisakė vaflį su krūva plaktos grietinėlės ir braškių. Tada visa laiminga prisėdo prie staliuko taršyti laimikio, o pro šalį kaip tik ėję keli jos turistų grupės nariai įsistebeilijo į lėkštę, ir vienas jų sušuko: “Oh ma gahd! Look at thęęęt!” (neradau kito būdo parašyti šį žavų suvalkietišką garsą). Maniau, kad jie taip daro tik filmuose, kai neturi ką pasakyti.

Iš Agoros įžengėme į dailų ir prabangų prekybos pasažėlį (vienoje šokolado parduotuvės vitrinoje matėme saldainių dėžę už 100 eurų). Iš jo pasukome į Rue des Bouchers, kuria pasivaikščioti buvo rekomendavęs “Lonely Planet”. Labai miela restoranų gatvikė. Laimei, mes ja praėjome ne pietų piko metu (foto iš Google).

Kitas punktas – Grand Place su daugybe margų gildijų namų ir dailia rotuše. Atrodo maždaug taip:

Viską nufotografavus nebeliko nieko kito, kaip pasukti link myžančio berniuko. Realiai tam net nereikėjo žemėlapio – tiesiog eini su visa turistų banda ir vargo nematai. Aišku, priėjęs tą berniuką irgi nelabai matai, nes turistų daug, o jis mažas, bet kadangi kiekvienas save gerbiantis alaus baras prie durų pasistatęs po čiurlenančią jo kopiją, praradimas nedidelis.

Po minutės stovėjimo prie myžniuko suskubome sukti į tylesnę gatvelę ir nykti iš to šurmulio. Pakeliui Gabija dar užmatė kubietišką kabačioką ir nutarė, kad išalkus būtų visai neblogai dar kartą pro jį prasukti. Toliau kažkokiu bulvaru nukeliavome link Bourse (biržos), užsukdamos į komiksų parduotuvėlę. Pasirodo, komiksų parduotuvėlės kartais būna labai krūtos. O jei jų pardavinėjami kaukolinio Che Guevaros plakatai kainuotų ne po 150 eurų, būtų visai gerai.

Sustojusios prie biržos ir apsižiūrėjusios, kad spėjome apeiti beveik visus esminius senamiesčio punktus, o dar liko nemažai laiko, o ir lietus kaupiasi, susimąstėme. Susimąstymas baigėsi tuo, kad pasukome maršrutu “birža – belgiškų nėrinių parduotuvėlė – kubietiškas kabačiokas”. Jau beveik priėjusios pastarąjį, pastebėjome kažkokią etiopišką valgymo įstaigą ir nutarėme, jog ji tiks vietoje atsarginio varianto, jei kubietiškoji neveiks. Aišku, ji neveikė, tad mums neliko nieko kito, kaip susipažinti su restoranu “Kokob”.

Įėjusi vidun ir išvydusi padavėją, prisiminiau, kad jau buvau jį pastebėjusi einant pro šalį pirmą kartą. Mielas toks. Be mūsų tuo metu valgė tik viena trijų kartų belgų šeima, kurios jauniausiąją kartą sudarė trys juodi pūstažandžiai džiaugsmo kamuoliukai. Nepamenu, kad kada nors būčiau girdėjusi tiek triukšmo iš tokių mažų vaikų, bet be jų ten būtų buvę ne taip smagu. Jie visi trys lakstė, šoko, glėbesčiavosi su virėjomis, bandė užtvindyti moterų tualetą ir daug kartų rėkė “Picachu!!”

Besėdint, begurkšnojant kvapią etiopišką arbatą ir belaukiant, kol mielasis padavėjas mums atgabens super aštrų lęšių troškinį (Gabijai) ir švelnų geltonųjų pupelių troškinį (bailei man), prisiminiau, kad “Lonely Planet” kažką tikrai minėjo apie Etiopiją. Grįžusi į Vilnių pasitikrinau, ir paaiškėjo, kad “Lonely Planet” “Kokob” laiko penkta pagal gerumą vieta, kurioje reikia apsilankyti Briuselyje, – iškart po Grand Place ir trijų esminių muziejų. O mes sugebėjome ją rasti netyčia! Beje, čia žlugo mano nusistatymas, kad “Lonely Planet” rekomenduojami restoranai lietuvio kišenei paprastai būna gerokai per brangūs: labiausiai užrekomenduotame Briuselio restorane netgi mėsos patiekalai nekainuoja 15 eurų (palyginimui, Briugėje ragautas midijų puodas atsiėjo 22 eurus).

Kalbant apie maistą, pakalbėkime dar. Padavėjas atėjo su dideliu apskritu padėklu, kuriame buvo patiestas blynas. Tai yra etiopiška duona, kepama iš keturių rūšių grūdų, – injera. Dar jis atnešė keturis dubenėlius: du su troškiniais ir po vieną su daržovių salotomis ir sūriu (labai panašiu į lietuvišką varškę). Tada pasėmė po šaukštą iš kiekvieno dubenėlio ir padėjo po krūvelę ant to pagrindinio blyno. Paskutiniame dubenėlyje puikavosi krūva to paties blyno, susukto į mažus ritinėlius. Valgymas vyksta taip: imi ritinėlį blyno/duonos, plėši nuo jo gabaliuką ir tuo gabaliuku kabini iš labiausiai patinkančios krūvelės arba, jei esi baisiai įgudęs, netgi iš kelių. Aišku, viskas vyksta rankomis. O pirmas toks pakabinimas pagal taisykles priklauso stalo draugui – tokiu būdu Gabija įsigudrino savo super aštraus troškinio pirmą kąsnį sumaitinti man. Laimei, jis pasirodė besąs visai ne toks aštrus, kaip galima buvo spręsti iš tų trijų pipiriukų, kuriais jis buvo pažymėtas meniu. Geriausia dalis yra ta, kad viskas beprotiškai skanu. Pikantiškas troškinys, rūgštoka duona, gaivios salotos ir švelnus sūris susimaišo į visišką tobulybę.

Pavalgiusios kurį laiką pasėdėjom laimingos kaip braškės, kol Gabija, savaime suprantama, užsimanė etiopiškos kavos. Aš nuėjau į tualetą, o grįžusi radau ją ko tai labai nudžiugusią. Pasirodo, ji per tą laiką paprašė padavėjo kavos, o jis ją apšvietė, kad kava pas juos skirta mažiausiai dviems žmonėms, nes ją specialiai skrudina ir pila į tokius nemažus kavinukus. Gabija užsiminė, kad jos draugė nėra didelė kavos mėgėja, o padavėjas nutaisė nekaltą šypseniuką ir pasiteiravo: “Would you like me to influence her?” Žinoma, su pranciūūūzišku akcentu. Išgirdusi šio dialogo ataskaitą, aš užrikau: “Tu, tikiuosi, pasakei, kad labai nori, jog jis mane influencintų?!”

Influencinimas susidėjo iš kuklaus tūptelėjimo suspaudus delnukus tarp kelių, ypatingai nekalto žvilgsnio ir šypseniuko bei frazės: “Would you like to taste our coffee?” Kadangi kartais mane įkalbėti būna tiesiog stebėtinai lengva, atsakiau: “Sure!”. Kava buvo išties stebuklingai skani, be jokio rūgštumo ir, bent jau iš pažiūros, nesibaigianti. Kol įveikėm tą kavinuką, jau net Gabija kofeino buvo pasikrovusi visai likusiai dienai.

Tai štai, jei būsite Briuselyje, nuo Grand Place su turistų minia eikite iki myžančio vaikiščio, tada sukite į dešinę ir eikite beveik iki pat tos gatvelės pabaigos. Dešinėje pusėje išvydę ryškias muzikos įrašų parduotuvės ir kubietiško kabačioko iškabas, šalimais dairykitės “Kokob”. Tikslus adresas: Rue des Grands Carmes 10. Nepasigailėsit.

Besėdėdamos restorane spėjome išstudijuoti žemėlapį ir susidėlioti maršrutą likusioms porai valandų. Per tą laiką apėjome dar porą bažnytėlių, parduotuvių kvartalą, radome vieną tų belgiškų katedrų, kur nepasismulkinta, ir prisipirkome krūvą suvenyrinio alaus.

Apie kelionę iš Briuselio į Amsterdamą skaitykite kitame įraše. Patikėkite, ji to verta…

Advertisements

2 responses

  1. Atgalinis pranešimas: Vasaros atostogos su lietpalčiais: Belgija ir Olandija (III) | Be pavadinimo

  2. Atgalinis pranešimas: Vasaros atostogos su lietpalčiais: Belgija ir Olandija (V) | Be pavadinimo

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s