Savaitgalio klajonės

Penktadienį minėjome direktoriaus gimtadienį. Viena iš mano darbo pareigų yra per gimtadienius pjaustyti tortą. Kol su dideliu peiliu rankoje iš virtuvėlės atėjau iki vaišėmis nukloto stalo, sugebėjau išgąsdinti mažiausiai tris kolegas. Kaip vienas apibūdino: “Tu kaip iš siaubiakų – tokia nedidelė, kūda ir ginkluota“. Ir psichuojanti, reikėtų suprasti.

***

Penktadienį vakare su Gabija slankiojome po miestą: pavakarieniavome puikiajame “Kitchen“ ir “Soul Box“ kiemelyje mostelėjome po kibirėlį “Hoegaardeno“. Pasirodo, į jį pridėta kalendros ir apelsino žievelės. Tai paaiškina tą nuostabų limonadinį skonį – niam niam.

“Soul Box“ susitikau Vycką ir Račkų, kurie pagrasino išsitrinti mano numerį, nes ir taip kaskart išėję į miestą mane sutinka.

***

Šeštadienio vakarą su Akvile pradėjome “Tappo d’Oro“, kuris visos krepšinio karštligės metu buvo patikima užuovėja be jokių ekranų. Atšalus orams jie kiemelyje pasistatė didelį deglą, nuo kurio šilta net be pledukų. Šaunuoliai.

Patvarkiusios grafiną namų vyno, išsiruošėme į pagrindinę vakaro programą – Norvegijos dienų renginį “Lofte“, su Rasabasa (vienas žodis) ir labai neprasta norvege Lucy Swann. Mano pirmi pora bandymų klausytis Rasosbasos nieko gera nedavė, bet šįkart jau pavyko puikiai įsijausti. Beje, Gabriele, “Lofte“ nebėra “Tuborg“!!!

Vienas džentelmeniškas jaunuolis yra pastebėjęs, kad pasilinksminimų vietose mane kabina tik seniai arba bomžai. Aš tada pasiguodžiau tuo, jog šiems porūšiams priklausantys asmenys kabina viską iš eilės, tad net mano lediniai žvilgsniai nepadeda. Žinoma, ir “Lofte“ prie manęs prikibo vienas toks eksponatas, noriai dalinęsis atsiminimais apie juostinius magnetofonus. Akvilė, kaip tikra draugė, nutarė, kad aš pati su juo puikiai susitvarkysiu ir pabėgo rūkyti. Laimingo atsitiktinumo dėka laiku ir vietoje pasirodė tas pats džentelmeniškas jaunuolis, tad eksponatas pasijuto nukonkuruotas, dar šiek tiek pavapėjo kažką apie magnetofonus, parodė kažkokį pamaldų gestą, kuris galėjo reikšti “respektukas“, ir dingo.

Vėliau iš minios nelauktai netikėtai išlindo Vycka su Račkum – šiltutėliai tokie, nes po Obodo gimtadienio. Sakė, buvo jau šiek tiek sunerimę, kad gali netyčia manęs nesutikti. Kadangi Račkus dabar jau praktiškai norvegas, Norvegijos dienose jautėsi kaip silkė Šiaurės jūroje. Nors ne, joms ten visai pavojinga. Anyway, you catch my drift.

Pasibaigus Lucy Swann pasirodymui ir užgrojus kažkokiam tarčiokiniam DJ’ui, mudvi su Akvile nutarėme, kad reikia eiti šokti, bet ne “Lofte“, o kur nors su mielesne muzika. Pavyzdžiui, į ŠMC. Vycka su Račkum nusprendė irgi kur nors eiti, tad kažkaip net nepajutome, kaip atsidūrėme prie neveikiančio ŠMC. Pabučiavę spyną patraukėme link “Soul Box“. Tas dar ir kaip veikė – taip, kad įėjimas kainavo 10 Lt, o iki jo prasibrauti per rūkančiuosius buvo ganėtinai sudėtinga. Laimei, prie durų sutikome Burning Man, kuris po trumpo tardymo galų gale suvokė, ko mes norim, ir atsakė: “Ai, tai ne, 10 Lt mokėt tikrai neverta“.

Galutinis tikslas – “Piano Man“. Tūsas verda, bet įeiti galima. Dabar jau turbūt nė vienas nesuprantam, kaip sugebėjom ten išbūti iki 4 val. ir kur dingo laikas, bet buvo smagu. Vakaro vinis – krūva italų, iš kurių vienas buvo itin muzikalus ir pianinu pagrojo viską nuo “Don’t Stop Me Now“ iki “Rehab“. Super cool.

***

Sekmadienį kepiau scones. Kitą kartą reikės nepagailėti daugiau kepimo miltelių, bet šiaip skanu. Ypač su sviestuku ir šviežiomis avietėmis iš Kalvarijų turgaus.

Reklama

3 responses

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s