Iš jaunimo gyvenimo

Sulaužydama tradicijas, šįkart pasakosiu juokingą istoriją ne iš savo, ne iš savo draugų ar šeimos, o iš vieno brolio draugo gyvenimo. Beveik pletkas. Bet labai geras.

Tai va, turi mano brolis tokį draugą Andrių, visą laiką pasirengusį įsipainioti į pačias neįtikinamiausias situacijas. Šlovinga asmenybė, apie kurią legendas girdžiu nuo jųdviejų mokyklos laikų.

Praeitą savaitgalį Andrius su kitu draugeliu kažkokia proga susirengė šventę. Nežinau, ar mano brolis liūdi dėl to, kad tokį tūsą praleido, ar visgi slaptai su palengvėjimu džiaugiasi, bet, šiaip ar taip, kitą dieną jis paskambino Andriui sužinoti, ar tas tebegyvas.

– Tu nepatikėsi, ką aš nusipirkau, – vos apversdamas pagiringą liežuvį sako Andrius.

– Ką? – klausia brolis.

– Ne ne, tikrai nepatikėsi. Atvažiuok ir pats pamatysi.

Brolis ilgai nesilaužęs nuvažiavo. Nuvažiavęs rado aukštyn kojom apverstus namus, pusgyvius Andrių su draugeliu bei ant futbolo stalo lazdų patogiai įsitaisiusias keturias raibas vištas. Ne plastmasines, ne molines ir ne šiaudines – gyvas, kudakuojančias, šikančias ir visur plunksnas mėtančias vištas.

Pasirodo, tiedu šaunuoliai šventė iki paryčių, kol atsidarė vietinis turgus. Ten vištas ir įsigijo.

– Kokių velnių tau jų prireikė? – žvengdamas klausia brolis.

– Tiesą sakant, mes turguj ieškojom kai ko kito, bet neradom. Tai, pasirodo, nusipirkom vištų.

Šioje vietoje reikėtų paminėti, kad pagal pradinį planą jie turguje ieškojo kiaulės.

Reklama

One response

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s