Argumentai

Po melejono laiko vienetų grįžtu prie blogo su labai pavasarišku įrašu. Dialogas po pietų grįžtant į kontorą ir gabenant kolegės užsisakytą maistą:

E: Tai duok, panešiu tas dėžutes…

R: Ačiū, aš ir pati moku.

E: O ką čia mokėti reikia?

R: Vat aš ir galvoju, kad nieko mokėti nereikia, o ir sveria kokius 500 g. Tai gal susitvarkysiu pati… (šypsena, subalansuota teiginiui: “Taip, aš biškį tokia gal feministė, bet vyrų nežudau“)

E (desperatiškas atodūsis): Nu žiūrėk, dabar aš pasakysiu labai negražiai. Tu turi didelę krūtinę. Kam tau priešais dar nešiotis papildomą svorį? Taigi sunku ir nepatogu!

R: … (be žodžių atiduoda maisto dėžutes E.)

Visi patenkinti naujuoju status quo eina per gatvę.

Ž: Tau reikėjo pasisiūlyti panešti krūtinę…

Reklama

4 responses

      • tiesą sakant, taip. o taip pat ir iš abitūros liet. egzamino žodžiu ir liet. egzamino raštu. bet tu turbūt vėl įsižeidei. neįsižeisk. juk žaviai ją pristatai, tu nebijok, aš supratau (kad ir būdamas bukiausias), kad “posto ESMĖ tai ne ta“.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s