Heineken Open’er 2012: Ketvirta ir paskutinė diena

Trečia diena

Klimatas.
Ryte oras buvo gan neprastas, o dumblas – pagal geriausias tradicijas nuo vakaro pablogėjęs. Permąsčiusi daugybę variantų, ką galima būtų nuveikti šiuo neprastu oru, mūsų draugija nutarė per daug nesidraskyti, o tiesiog festivalio autobusu pavažiuoti kelis kilometrus iki vietinės jūros. Tiesa, Gabija buvo sugalvojusi šį pasiūlymą boikotuoti, bet, kol mes susiruošėme, apsigalvojo ir prisijungė. Nepasigailėjo!

Pliažas.
Pavažiavę autobusu iki galinės stotelės ir Dedalo bei Ikaro gatvių kampe apsiprekinę įstaigėlėje pavadinimu “sklep monopolowy“ (ot sąžiningi žmonės tie lenkai – net nevaidina laisvos rinkos!) nušlepsėjome iki jūros. O dangau, žmonės joje maudosi!!! Tiesa, Gabija buvo buvo sugalvojusi šią mintį boikotuoti remdamasi tam netinkama vandens temperatūra, bet, kai jau gerokai įkaitom, pavyko įkalbėti lįsti į beveik nemauruotas bangas. Nepasigailėjo! Tuo tarpu Domas turėjo aitvarą, kurį virtuoziškai laidė padangėmis, kol sugalvojo duoti pabandyti man. Na, nežinau, kaip aplinkiniai lenkai, šalia kurių tas aitvaras kokius 15 kartų nusileido avariniu būdu, bet aš nepasigailėjau – vieną kartą pavyko jį danguje išlaikyti ištisas 20 sekundžių.

Klimatas 2.
Kai jau išalkom kaip vilkai, o ir Mumford & Sons koncertas pasirodė besąs ne už kalnų, grįžom į kempingą. Kaip ir prieš dvi dienas, kempingas mus pasitiko fundamentaliai kitokiu oru nei aplinkinė Gdynė – staiga pakilo vėjas, ir ėmė grėsti lietus. Mes su Gabija nutarėm pietų neatidėlioti koncertų zonai, o tiesiog susišaudyti jau išbandytos value for money vietiniame kioske. Koncertų zonoje maistas nuo pernai pastebimai pabrango, bet kempinge vis dar galima gauti didžiulį vegetarišką sumuštinį arba bliūdą vištų sparnelių su garnyru už 3 festivalio tugrikus (apie 7,5 Lt). Pavalgiusios ir susiruošusios eiti link Main Stage supratome, kad kur buvęs, kur nebuvęs mus aplankė lietus. Ir ne šiaip koks, o toks labiau link liūties. Susižvalgėme ir nutarėme, kad iki koncerto dar liko nemažai laiko, tad galim kokį pusvalanduką patūnoti palapinėje. Be abejo, betūnant lietus tik sustiprėjo, tad galiausiai vis tiek teko lįsti laukan, šlapti ir klampoti per staigiuoju būdu dar pablogėjusį gruntą, stebint, kaip kolegos lenkai krykštaudami griuvinėja po balas.

Mumford & Sons.
Kol pasiekėme sceną, aplink ją ne tik lijo, bet ir žaibai trankėsi, tad koncertas buvo pavėlintas 15 minučių. Iš pradžių atrodė, kad publika nutarė Mumfordus tiesiog ignoruoti, bet tų 15 minučių eigoje kažkaip visi ėmė ir susirinko. Nepasigailėjo! Buvo taip gerai, kad net prie mūsų aptvarėlio stovėjęs apsauginis galvą į taktą kinkavo, o Gabija iš laimės išvis išsilydė. Pagrindinis Mumfordas buvo susilaužęs ranką, tad būgną mušė kita, bet sekėsi puikiai. O ypatingais momentais, kai vienos jo rankos nebeužtekdavo, ateidavo Chrisas. Aš jums tuoj rasiu filmuką, kuriame matysis, koks puikus buvo tas Chrisas. Konkrečiai, net saulė nušvito nuo puikumo.

Nu ok, nelabai čia tas puikumas matosi, tai štai foto, kad būtų aiškiau (all rights reserved by tyniepixels):


Bat for Lashes.
Pasibaigus Mumfordams per baisumo apogėjų pasiekusias dumblo platybes patraukėme į Tent Stage, kur grojo švelnumo karalaitė Natasha, a.k.a. Bat for Lashes. Tiesa, jos pasirodymo jau buvo likę ne per daugiausiai, bet “Daniel“ išgirsti spėjome. Mieluma.


Janelle Monae.
Įdomumo dėlei praleidome įprastinį 1.5 km kursą Tent Stage-Main Stage ir apsistojome ties World Stage, kur buvo beprasidedąs mažosios Jacksoniukės Janelle pasirodymas. Super moteris, aš jums pasakysiu. Balsas krištolinis, energija branduolinė, o ir petnešos sudaro malonų kontrastą visokių Beyoncių ir Rihannų amžinai nuogoms šlaunims. Mūsų autobusiuko vyrai dar ilgai seilę varvino.


Friendly Fires.
Per ėjimą valgyti, ėjimą į tūliką ir kitus manevrus sugebėjome ateiti maždaug ties priešpaskutine daina. Klaida. Kita vertus, paskutinė daina buvo “Kiss of Life“, kas tą klaidą bent iš dalies kompensavo. Tikrai gaila, kad nematėme daugiau, bet tiek, kiek matėme, buvo velniškai gerai. Normalių filmukų nerasta, nes visa publika šokinėjo kaip išprotėjusi, bet iš šito bendras vaizdas matosi:


The XX.
Dar vienas koncertas, sukėlęs įvairių diskusijų. Dalis žmonių skundėsi, kad jiems trūko energijos. Man atrodo, kad klausant The XX piktintis energijos trūkumu yra maždaug tas pats, kas klausantis Celine Dion stebėtis eksperimentinių motyvų ir ypač dubstepo įtakos stoka. Aišku, galima suabejoti organizatorių sprendimu paskutinę festivalio dieną, 00:00 val. Main Stage skirti melancholinės elektronikos duetui aksominiais, bet išties monotoniškais balsais. Apkeitus juos vietomis su Friendly Fires turbūt visi būtų likę kur kas labiau patenkinti. Bet pačių atlikėjų dėl to kaltinti negalima, nes ir atlikimas, ir ypač kūrinių aranžuotės buvo nepriekaištingi. Prisipažinsiu, kad aš tikėjausi kur kas nuobodesnio pasirodymo, o gavau pačių nuostabiausių lopšinių pasaulyje rinkinį. Mudvi su Gabija kokis penkis kartus buvo beužmingančios ir vis patraukdavom kempingo link, bet vis stabteldavom “dar vienai dainai“, kol galiausiai apėjus gerą pusratį aplink sceną koncertas tiesiog baigėsi.


Penkta diena

Neskaitant menkučio užklimpimo išvažiuojant ir nediduko kamštuko lenkiškame greitkelyje, penktoji diena praėjo puikiai. Ilgai, bet puikiai. Pakeliui net sugebėjome užsukti pasigrožėti Malborko pilimi, kuri atrodo kaip Trakų, tik kokius 6 kartus didesnė. Na, ir dar užkandome legendinių Lenkijos kaimelių picų – vis dar manau, kad joms neprilygsta nė vienas Lietuvos picerijų kūrinys. Dar pakeliui sugebėjome apmyžti turbūt visas pakelės degalines ir miškelius, bet čia jau kita istorija 🙂

Reklama

9 responses

  1. O man Mumford & Sons kaip tik nepatiko, kažkaip, bent jau stovint atokiau nuo ‘fanų teritorijos’ atrodė, kad visai be energijos ir užsidegimo vyručiai grojo. Nebent tik per tuos kaimiškuosius priedainius pagyvėdavo. Bet patiko kai klavišininkas prabilo lenkiškai ir po to susinepatoginęs mielai mielai šypsojosi :))

  2. Tai, neklaužados, praleidot The Mars Volta? Nu ok ok, pateisinu 🙂 Ir bais bais pavydžiu Bon Iver! Nors juos visi (ir aš) lygina su Mumford & Sons, čiagi vieni vartai Bon Iver naudai. Ir, aišku, The Kills! – bet anuos bent jau gyvai stebėjau nuo sofkutės per interwebus.

  3. Atgalinis pranešimas: Heineken Open’er 2013: Trečia diena | Be pavadinimo

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s