Apie užjūrio lovį

Likus kelioms dienoms iki antrojo rinkimų turo, nutariau dar šiek tiek papolitikuoti. Paskutinis toks bandymas susilaukė nemažai dėmesio ir pagyrimų, tad dabar reikia neužmigti ant laurų ir tęsti politikos apžvalgininkės karjerą. (NB: Kadangi atsitiktiniai šio blogo skaitytojai gan dažnai nesupranta mano  juokelių, iškart pranešu, kad šis sakinys kaip tik ir buvo saviironiškas juokelis. Anksčiau niekad nesuvokdavau, ką tiksliai žmonės vadina nesuprantamu britišku humoru, bet dabar jau imu galvoti, kad čia turbūt ir bus tokie maži nušnekėjimai, kurie mane kažkodėl labai linksmina, o aplinkiniai tik mirksi pasimetę.)

Man visada šiek tiek labiau patinka JAV prezidento rinkimai, nes ten ir cirkas paprastai kokybiškesnis, ir pačiai nereikia rinktis tarp dviejų blogybių, o ir palengvėjimas dėl sąlyginio mūsų visuomenės bei politikų normalumo didžiulis. Šiaip ar taip, Petras Gražulis JAV mastu būtų tiesiog šiek tiek labiau, nei įprasta, dėmesio trokštantis respublikonas, kurio pažiūros ne itin tenukryptų nuo partijos vidurkio.

Pastarosiomis savaitėmis Obama su Romney įnirtingai kaunasi TV debatuose, kurių santrauka galėtų skambėtų maždaug taip: “Taip, aš sutinku su Mittu dėl būtinybės vaidinti pasaulio policininką, pataikauti Izraeliui, skurdinti Irano žmones beprasmėmis sankcijomis, žudyti įvairaus pobūdžio žmones nepilotuojamomis skraidyklėmis, finansuoti milžinišką karo industriją, o įtariamuosius “terorizmu” metų metus be jokių kaltinimų ir teismo laikyti uždarytus žmogaus teises pažeidžiančiomis sąlygomis, bet man labiau patinka moterys ir neturtingi amerikiečiai, tad balsuokit už mane”.

Kaip vyksta šie debatai? Juos nuo 1987 m. organizuoja Prezidento debatų komisija, kurią kontroliuoja abi didžiosios partijos ir kurios pagrindinis tikslas yra rūpintis, kad į eterį nepapultų nieko nesurežisuoto ir nesurepetuoto. Kaip ir viską JAV, šią komisiją finansuoja korporacijos. Praeitą savaitę į spaudą nutekėjo 21 puslapio apimties “memorandum of understanding”, kurį prieš debatus slapta suderino abu rinkimų štabai. Jame numatoma, kad kandidatai supratingai negali vienas kitam tiesiogiai užduoti klausimų ar išeiti iš jiems skirtos erdvės. Klausimus užduodantys žiūrovai po kandidatų atsakymų negali nieko pasitikslinti. Tiesą sakant, jie savo klausimus turi iš anksto pateikti debatų moderatoriui, kuris gali tiesiog išmesti tuos, kurie jam nepatinka. Beje, moderatorius irgi negali užduoti patikslinamųjų klausimų. Taigi, abu kandidatai debatų metu tiesiog pakartoja savo iki skausmo įgrisusius pažadus, šūkius ir pasišaipymus iš priešininko, o apžvalgininkai paskelbia debatų nugalėtoją.

JAV prezidento rinkimuose dalyvauja du kandidatai, ir jie abu atstovauja partijas, kurias milžiniškais pinigais remia milžiniškos korporacijos. Jie abu vienodi iki blogumo, tik demokratas paprastai įtikinamiau vaidina gyvą žmogų, o respublikonas dažniau žada uždrausti abortus. Trečio kandidato nėra, o kuo toliau, tuo mažesnė tikimybė jam atsirasti, – JAV politika yra sustyguota, susisteminta ir dėl tvirtumo aplieta betonu. Šalis, kuri nuolat visam pasauliui trimituoja apie laisvę ir demokratiją, gal ir turi laisvės mojuoti ginklais, bet demokratijos ten tėra dėl kvapo.

Ir štai todėl aš šiek tiek džiaugiuosi dėl Venckienės ir Co. Aišku, nedaug ji atneš naudos už ją balsavusiems žmonėms, bet ji, kaip ir daugelis buvusių prieš tai, yra gyvas įrodymas, kad mūsų šalyje labai panorėjęs ir surinkęs adekvačią paramą “į valdžią” gali pakliūti bet kas. Gaila, kad išties protingi ir kompetetingi žmonės kol kas šio kelio vengia arba, dar blogiau, ieškodami asmeninės naudos šliejasi prie gerokai papuvusios moralės partijų ar partijėlių. Bet vien žinoti, kad reali galimybė visgi egzistuoja, yra malonu. Mūsų demokratija tikresnė už tų, iš kurių mes jau daugiau nei 20 metų bandome imti pavyzdį.

Reklama

5 responses

  1. ir vėl kaip pirštu į akį. ir šiaip nustebau, kad tu tokia leftistė, jog net skaudu (čia aš apie tą tavo sakinį su žodžiu “vengia”). venckienės/valinsko pavyzdį ir pats dažnai pasitelkiu, įrodinėdamas galimybes.

    • Dėl leftistės: aš savo pažįstamų tarpe esu gerai pagarsėjusi “Guardian reader”, o lefčiau sunku ir surasti. Nors “Guardian readers” aibėje turbūt būčiau centro dešinėje.

      • nu su manim į politiką gal ir neisi, – bet the guardian lietuvoj tai tikrai reikėtų paleist 🙂 turi būt kažkokia atsvara konservuotiems iq ir “valstybei” ką.

  2. Aš dėl tos pačios priežasties pusiau džiaugiausi valinsku. Bet venckienė man atrodo pavojingiau: visi žinojo (daugmaž), kodėl ten eina valinskas, o DK daug kas, regis, niekaip nepermato.

    • DK žada kovoti su korupcija teisėsaugoje bei ginti mergaites. Daliai elektorato tai, matyt, atrodo esminės skubiai spręstinos problemos (beje, neimčiau teigti, kad nepagrįstai, – vien tas faktas, jog mūsų teisėsaugos sistemoje ilgą laiką darbavosi toks žmogus kaip Venckienė, man varo siaubą). Kadangi DK tų problemų tikrai neišspręs, daugiau tas elektoratas už juos nebalsuos. Štai ir visas pavojus.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s