Dryžiai ir Ksena

Savaitgalį nerašiau, nes tingėjau, o vakar – nes neturėjau laiko. Šiandien galiu ištaikyti kelias minutes ir šiek tiek pagrafomaniauti.

Kalendorinės vasaros pradžią atšvenčiau išbandydama velniai žino kokiais tikslais nusipirktą dirbtinio įdegio dulksną (turbūt taip derėtų versti terminą “body mist“). Man dažnai pasitaiko, kad netikėtai imu ir susimąstau: o kodėl gi aš taip ilgai nedariau to ar ano dalyko? Hm, ir kodėl aš pusryčiams nebevalgau košės? Kodėl gi man neapsimovus lengvų vasarinių sportbatukų be kojinių? Kodėl taip vengiu Delfi komentarų skaitymo? O kodėl dirbtinį įdegį paskutinį kartą naudojau prieš 5 metus?

Tada, žinoma, tą dalyką pabandau ir žaibo greitumu prisimenu atsakymus į klausimą “kodėl?“. Nes košę išsivirti ant elektrinės viryklės užtrunka kokį pusvalandį, ir, kol rengiuosi, pusė pieno išbėga, o likęs prisvyla. Nes sportbatukai be kojinių per 15 min pritrina tokias pūsles, kad po to savaitę galiu nešioti nebent šlepetes. Nes Delfi komentatoriai prie vienų straipsnių rėkia, kad iš nemušamų vaikų išaugs pabaisos, o prie kitų – kad galvijai gėjai norvegai atiminėja iš niekuo nesikaltusių lietuvių jų vaikus. Nes nuo dirbtinio įdegio mano kojos tampa baltai-oranžiniai dryžuotos, šis efektas nenusiplauna bent savaitę, ir visą tą laiką per patį vasaros karštį būnu priversta dėvėti ilgas kelnes. Štai ir pamoka kitam kartui, kai dar po 5 metų sugalvosiu pakartoti tą patį.

Galbūt gali kilti minčių, jog su amžiumi ši keista amnezija dings ir aš galiausiai pasimokysiu iš savo klaidų. Na kaip čia jums pasakius… Kalbuosi aš vakar su mama ir sumanau pasiskųsti savo įdegio fiasko. “Tavo losjonas tepamas?“ klausia ji. “Ne,“ sakau. “Purškiamas“. “A, tai dar blogiau. Aš va kaip tik vakar išsitepiau, tai dabar irgi nežinau, kaip atšveisti“.

***

Vakar žaidėme “Protų kovų“ finalą. Rezultatas ne pats geriausias, bet šiokį tokį pasiekimą apturėjome: po antro turo dalinomės 2-3 vietas, po trečio buvome 16 vietoje, o po paskutinio septintojo – sąlyginai neblogoje 5 pozicijoje. Kažkaip priminė, kaip Paulius Rygoje mielinių blynų tešlą ruošdavo kuo mažesniame bliūde, “kad intriga išliktų“. Aš asmeniškai galiu pasidžiaugti tuo, kad Marcello Mastroianni akių neskiriu nuo Clint Eastwood, bet “Ksenos“ garso takelį skiriu nuo “Heraklio“.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s