Sekliai, kontuperiai, alkoholis ir veterinarija

Šiandien bepietaujant kilo neišvengiama diskusija apie “škandalą”, kilusį dėl JAV polinkio sekti visus ir visur. Kaip ir galima buvo tikėtis, Mr. G įvaldė gyvenimo vėjų užgrūdinto ciniko toną ir pareiškė, kad jam keista, kodėl žmonės tuo stebisi, nes čia jau seniai visiems aišku. Aš jam paaiškinau, kad viena yra įtarti, o kita tiksliai žinoti, o be to, tai nereiškia, kad visuomenė neturi teisės ir netgi pareigos tuo piktintis. Dar paaiškinau, kad tokiu būdu pažeidžiama teisė ne tik į privatumą, bet ir į susirinkimus bei taikų protestą, nes šiais laikais JAV suorganizuoti plataus masto protesto akciją staigiai neužsidirbant ašarinių dujų yra praktiškai neįmanoma būtent dėl to, kad specialiosios tarnybos iš anksto žino, kas kur kada vyks ir kaip kur kada tai pakreipti protestuotojų nenaudai.

Su manimi buvo iš principo sutikta, nu bet tai o ką tu tikiesi pakeisti? Kitas kolega, kuris šiaip jau linkęs mąstyti giliai ir nestereotipiškai, ilgai bei sklandžiai man aiškino, kad tokia jau interneto natūra, tokia jau žmogaus natūra, ir nėra būdų liepti galingiausiai pasaulio žvalgybos organizacijai daugiau taip nebedaryti, tad geriausia būtų tiesiog su tuo susitaikyti ir nebesiparinti.

Kol kramtydama maistą svarsčiau, kaip čia trumpiau ir aiškiau suformuluoti, ką aš manau apie tokį požiūrį, savo trigrašį įkišo iki tol tylėjęs Džymka:

– Čia maždaug kaip prievartaujamai moteriai sakyti, kad šiaip ar taip išprievartaus, tad geriau jai būtų nesipriešinti ir stengtis pajusti malonumą.

Aš iš džiaugsmo vos nuo kėdės nenukritau, o kolega kodiniu pavadinimu Bejoncė klaptelėjo akimis ir tarė:

– Na, įtikinamai tu čia susakei, daugiau argumentų nebeturiu…

Esu įsitikinusi, kad prie visų didžiausių blogybių pasaulio istorijoje yra prisidėjęs požiūris, kad ta blogybė yra neišvengiama, tad geriausia būtų susitaikyti ir rasti būdų su ja sugyventi. Neturiu didelių vilčių, kad NSA ims ir nustos daryti savo juodus darbelius, bet žinau viena: 1% tikimybė kažką pakeisti yra kur kas geriau už tą absoliutų nulį, kurį turėsime tiesiog susitaikę. Dar neradau jokios oficialios peticijos, kurią galėtų pasirašyti europiečiai, bet ji tikrai atsiras. Ir taip, peticijos nieko nepakeis bla bla bla bla bla bla ad infinitum, ad nauseam.

***

Linksmesnė gaida: eilinį kartą stebėdamas mano kovą su kompiuteriu ir jo kabeliais Giedriukas pareiškė:

– Ju donnou hau tu jūz kontuper. And you worry about NSA!

***

Dar linksmesnė gaida: penktadienį apturėjome eilinį smagų tūselį UK teritorijoje. Su barbekiu, zefyriukais, šokoladiniu pyragu, suomišku truču elegantišku pavadinimu “Terva”, kvietimais į vestuves, šliužais, uodais (ant mano kaktos vis dar tebėra niežtintis gumbas), girtais pokalbiais apie politiką, dar girtesniais stalo žaidimais ir galutinai įtvirtinta tiesa, kad norint laimėti girtą stalo žaidimą reikia būti poroje su miegančiu Danieliu. Be to, vyno, šampės ir Tervos derinys nesukelia pagirių (turbūt su sąlyga, kad yra vartojamas būtent šia eilės tvarka).

Gabija išnaudojo galimybę po vakarėlio nakvoti pas mane ant legendinio čiužinuko, o ryte šiek tiek patąsyti legendinį katiną. Po to katinas dvi dienas vėmė ir turėjo temperatūros. Bet gal ne tiek nuo Gabijos, kiek nuo to, jog galutinai dabaigė vargšą amžinai nugraužiamą gėlytę, kuri lyg ir bandė būti auginama ant virtuvės palangės. Taip sakant, perdozavo vitaminų ir mikroelementų. Vakar vakare jau graužė mano naujai įsigytą mėtą, tad turbūt galima daryti prielaidą, kad pasveiko.

Advertisements

One response

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s