Mama Africa: Išvyka į Cape Point

Antra diena

Kadangi iš vakaro nusipirkome bilietus į Stalo kalno keltuvą, pradinis planas buvo keliauti ten, o bet tačiau kalnas buvo elegantiškai pasislėpęs po debesų sluoksniais. Tad nutarėme pasivaikščioti po centrą ir pažiūrėti, ar vėliau šiek tiek prasigiedrins. Apžiūrėjome elegantiškus Keiptauno universiteto menų fakultetų pastatus, pabimbinėjome po Company’s Garden parką su gausybe voveryčių, apmąstėme galimybę užsukti į ten pat įsikūrusią Nacionalinę galeriją, bet nusprendėme, kad protingiausia būtų kalno projektą pasilikti ateičiai, o šiandien važiuoti į pietus – Cape Point. Beje, Stalo kalno ekskursijų organizatoriai į oro kaprizus atsižvelgia – bilietai galioja dvi savaites.

This slideshow requires JavaScript.

Egzotiškai atšiauraus grožio Kapo pusiasalis driekiasi nuo Keiptauno centrą skalaujančios Stalo įlankos iki 50 km piečiau esančio smailutėlio Cape Point kyšulio. Jame yra ir Gerosios vilties kyšulys, šalia kurio baltuoja Bartolomėjaus Diaso vardu pavadintas paplūdimys, ir Simon’s Town, kuriame bazuojasi Pietų Afrikos karinės jūrų pajėgos bei pingvinų kolonija. Be to, Kapo pusiasalis patenka į Kapo floristinį regioną, kuris botanikų tarpe garsėja fynbos (tariama “feinbos“) – ypatinga įvairove stebinančiais žemais krūmynais ir viržynais. Šiame UNESCO saugomame regione auga daugiau nei 9000 augalų rūšių, iš kurių 69% nerasite niekur kitur.

Pakeliui į Simon’s Town aš ėmiausi misijos, kurią vėliau ne itin sėkmingai tęsiau visos kelionės metu, – fotografavimo pro važiuojančio automobilio langą. Žinau, kad nieko gero iš tokių bandymų neišeina, o ir apskritai kelionės pradžioje neketinau daug fotografuoti, bet ten viskas tiesiog baisiai gražu. Alwinui didžiausią džiaugsmą kėlė tai, kad vos man išsitraukus telefoną pakeliui iškart imdavo šmėkščioti krūmai, stulpai, tvoros ir kiti nuotraukų gadintojai. Aš ant jų pykau ir su jais šnekėjau lietuviškai, o jie manęs vis tiek neklausė.

This slideshow requires JavaScript.

Atvykę į saulės nutviekstą Simon’s Town, radome Boulders Beach ir turistams įrengtu takučiu patraukėme ieškoti pingvinų. Radome. Jie ten sau ramiai vaikštinėja tarp krūmų, kiekvienas turi po atskirą numeruotą lizdą (tokį į žemę įkastą pieno bidoną) ir nelabai supranta, ko tie turistai iš jų nori, bet turbūt laiko juos idiotais. Kai kurie maudosi, kai kurie deginasi, kai kurie ryžtingai kažkur tapnoja savo reikalais, o dauguma šiaip medituoja. Vienas netgi bliovė asilo balsu. Man pasisekė rastą egzempliorių, kuris tupėjo prie pat tvoros ir buvo aiškiai patyręs pozavimo srityje, tad aš tuo ir pasinaudojau.

Beje, pingvinai Boulders Beach apsigyveno tik 1985 m. Nieks nežino, kas juos paskatino įsikurti taip arti žmonių, bet panašu, kad jie ten visai neblogai jaučiasi.

This slideshow requires JavaScript.

Apžiūrėję pingvinus patraukėme ieškoti maisto. Radome tibetietišką restoranėlį, kuris buvo daug žadantis, bet mano troškinys pasirodė besąs vienintelis neskanus patiekalas per visą kelionę. Be to, apturėjau tikrą turistinę gėdą, kai nė iš trijų kartų nesugebėjau suprasti, ko manęs klausia padavėja. Galiu prisiekti, kad tame, ką ji ten sakė, žodžio “milk“ nebuvo nė kvapo! Dar restoranėlis buvo ypatingas tuo, kad jo durys buvo užrakintos, o atėję lankytojai įkišę ranką pro atdarą langą bandydavo apgraibomis rasti raktą. Bendrai paėmus, įdomi vieta.

Pavalgę pasukome tolyn į pietus ir neilgai trukus pasiekėme Cape Point švyturį, ar bent jau turistų transporto priemonių virtinės galą, kuriame teko prisiparkuoti ir kelionę tęsti pėsčiomis. Laiptais belipdama į švyturio kalvą, staiga priešakyje išvydau įdomų vaizdelį: krūvą raudonai apsirengusių paauglių, pozuojančių asmenukėms (šį žodį Facebooko dėka buvau išmokusi tos pačios dienos ryte) su Gerosios vilties kyšuliu fone. “Alwinai,“ tariau netikėdama savo akimis. “Čiagi mano futbolininkai…“ Tokiu būdu ir jam teko laimė susipažinti su nemirtingaisiais kanadiečiais bei išgirsti tokius perlus kaip “This is like full-body workout!“, “Bro, my pants are falling down!“ ir “What do you mean we’re not gonna see a lion?!“

This slideshow requires JavaScript.

Kadangi Alwinas buvo pripasakojęs istorijų apie velnioniškai stiprų vėją Diaso paplūdimyje, mums būtinai reikėjo nueiti ir ten. Prie jo per fynbos viržyną vedė mielas medinis takelis ir mieli mediniai laiptukai, kuriais leisdamasi jau iš anksto galvojau, kad man nepatiks lipti aukštyn. Pasiekę smėlį dar pabėgėjome žemyn nuo stačios kopos ir atsidūrėme akis į akį su Atlantu. Žiauriai šaltu Atlantu! Įmerkus pirštus savaime norėjosi cypti. Tuo tarpu šiaurinis vėjas aršiai vykdė viso kūno šveitimą smėliu, tad cypavimo buvo išties nemažai. Jei reikėtų išsirinkti vieną įspūdingiausią atostogų akimirką, turbūt tai būtų lakstymas po baltutėlį smėlį, iš trijų pusių apsuptą aukštų uolų, o iš ketvirtos – neaprėpiamo vandenyno, ir isteriškas kvatojimas palei ausis ūžiant smėlio gūsiams. Tą vakarą vonioje iš kairiojo džinsų atvarto iškračiau gerą stiklinę šito gėrio.

Užtat grįžti atgal buvo ne taip smagu. Kol užlipome į tą velnio kopą, jau kaip ir buvome pavargę, tad kopimas laiptais priminė vergų galerą. Pakeliui pralenkėme moteriškę, garsiai rėkiančią “Meine beine! Meine beine!!!“ Meine beine jautėsi pusė velnio tol, kol iki viršaus liko kokie penki laipteliai, o tada staiga atsisakė dirbti. Takeliu iki parkingo ėjom pasiramstydami kaip kokie vargšai iš sudužusio laivo.

This slideshow requires JavaScript.

Kol užsikapanojome į viršų, jau buvo pradėję temti (beje, aš visą laiką jaučiausi apgauta dėl to, kad tokiu puikiu lietuviškos vasaros oru temti pradeda apie 17:30). Suradę savo tanką Santa Fe, dar šiek tiek pasivažinėjome po pusiasalį, apžiūrėjome paminklą Diasui ir pasukome atgal į Keiptauną. Alwinas švietimo tikslais pravežė mane nuo pat Main Road pradžios, ir galiu pasakyti, kad jis tikrai baisiai ilgas.

Vakarieniavome tailandiečių restorane Chai-Yo, ir jis buvo absoliučiai tobulas. Iki šiol burnoje jaučiu tas riebias krevetes kokosų padaže. Niam.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s