Mama Africa: Ruoniai ir promenada

Trečia diena

Kalnas vis dar buvo pasislėpęs, o ir oro prognozė nieko gero nežadėjo, tad šįkart patraukėme į už 20 km į pietvakarius esančio Hout Bay miestelio uostą pažiūrėti ruonių.

Belaukdami laivelio, kuris mus turėjo nuplukdyti porą kilometrų iki Duiker salos, prieplaukoje prisižiūrėjome turistus pasitinkančių muzikantų bei kelis ruonius prisijaukinusių ir su jais visokius triukus išdarinėjančių vietinių. Kaip sakė vienas iš jų, “aš mėgstu visokius turistus, išskyrus kinus ir indus“. Na, o aš apturėjau pirmą progą pagąsdinti vietinius su savo gimtąja šalimi. “Oooh, Lithuania…,“ nutęsė moteriškaitė, kuri konkrečiai pati su kvailais klausimais ant manęs ir užsirovė, “how nice..“. Ir greit greit nuėjo šnekėtis su kažkuo kitu.

Laivelyje ant mūsų šiek tiek palijo, bet netoli reikėjo plaukti, tad likome beveik nenukentėję. Pasiekus ruonių salą lietus šiek tiek aprimo, ir galėjome iki soties prisižiūrėti į ant uolų išsidėsčiusius ir į mus nelabai reaguojančius gyvuliukus.

This slideshow requires JavaScript.

Parplaukę nutarėme, kad būtų puikus metas pietums, tad kitas punktas buvo čia pat, tarp uosto ir paplūdimio, įsikūręs jūros gėrybių restoranas, kuris patvirtino mano jau iki tol įsisavintą tiesą: maistas Keiptaune be galo skanus, šviežias ir gausus. Mus aptarnavo reto mielumo padavėja Mie, kuri iš pradžių nutarė, kad mudu turbūt vokiečiai, bet buvo pataisyta ir išmokyta sakyti “ačiū“.

Tuo mūsų vizitas Hout Bay ir baigėsi, tad sklandžiai ir be didesnių nuotykių grįžome namo. Vienintelis mini nuotykis buvo sankryžoje su labai simboliniu Paradise Rd sutikti vietos meno dealeriai, be kita ko mums bandę parduoti didžiulį iš vielos pagamintą ryklį. Ryklis buvo tikrai gražus, bet kur tokį dėti? Beje, Google StreetView rodo, kad ta sankryža yra nuolatinė vietos meno dealerių veiklos vieta.

Grįžę apturėjome nedidelę ir nelabai sėkmingą misiją aplinkiniuose prekybos centruose rasti saulėje džiovintų pomidorų sriubos, o vėliau su Davidu ir abiem šunimis išsiruošėme pasivaikščioti populiariausiu Keiptauno podiumu – Sea Point krantine. Man buvo pažadėta, kad ten bus daugybė jaunuolių su gravitaciją paneigiančiomis šukuosenomis ir be galo subtiliu noru būti pastebėtiems dailiosios, arba nebūtinai dailiosios, lyties atstovų. Deja, nors oras buvo puikus, veiksmas promenadoje daugiausia apsiribojo bėgikais ir tokiais pažiopsoti mėgstančiais šunų vedžiotojais kaip mes. Aš dėl to nelabai tenuliūdau, nes mano fotoaparatas vėl gavo darbo:

This slideshow requires JavaScript.

Grįžę namo mes su Alwinu sukonstravome improvizuotą baklažanų patiekalą, kuris Davidui kažkaip neatrodė vertas paragauti. Šiaip tai viskas buvo gerai – tiesiog keptas baklažanas nėra pati fotogeniškiausia pasaulio daržovė. Aš vaidinau lietuviškai kalbančią žaviąją asistentę ir tokiu būdu išsiaiškinau, kad lietuviški maisto gaminimo terminai yra viena iš nedaugelio Alwino žinių spragų. Ot prisilinksminau!

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s