Mama Africa: Paminklas, sodas ir kalnas

Septinta diena

Paskutinę dieną prieš paliekant Keiptauną ir patraukiant į rytus nutiko keistenybė: ryte kalnas buvo pasislėpęs po labai jau kukliu debesiuku, o prognozės žadėjo, kad po pietų debesiukas ir visai išnyks. Aleliuja!

Ta proga pirmą dienos pusę paskyrėme kelionei prie paminklo afrikaans kalbai. Jis suręstas už 60 km į šiaurės rytus nuo Keiptauno centro esančiame Paarl mieste. Tiksliau, jo pakraštyje, ant kalno, su nuostabiu vaizdu į aplink Paarl plytinčius vynuogynus ir kitus ūkius. Pats paminklas šiek tiek primena kosminę stotį ir yra labai fotogeniškas, tad geriausiai apie jį turbūt papasakos nuotraukos.

This slideshow requires JavaScript.

Šalia paminklo dar radom ūksmingą parkelį, kuriame taip ir norisi susiorganizuoti kokį nuotykį.

This slideshow requires JavaScript.

Nuodugniai iš visų pusių ištyrinėję paminklą, nutarėme dar užsukti į netoliese esantį Fairview vyno ir sūrio ūkį, kuris garsėja ne tik vynu bei sūriu, bet ir ožiais. Mums irgi nusišypsojo laimė išvysti ramiai sau bokšto langelyje medituojantį raguotąjį. Na, o išvydusi sūrių ir džemų pasirinkimą išsigandau, kad man dabar teks nusipirkti visko po truputį, nes viskas atrodė nuostabiai. Susivaldyti visgi pavyko, o mano senelis lauktuvėms gautą stiklainį konservuotų mandarinų su kardamonu turbūt į banko seifą pasidėjo. Šiaip ar taip, mudu su Alwinu prisipirkome sūrio, džemo ir šviežios duonos ir iškeliavome atgal į Keiptauną kombinuoti pietų su antru dienos planu: Kirstenbosch botanikos sodu.

Pietūs vyko žalutėlėje minkštutėlėje Kirstenbosch pievoje po medžiu. Pasisotinę pasidėjome likusius lobius bagažinėje ir su viltimi, kad sūriai neištirps, išėjome pasivaikščioti po sodą. Oras tobulas, aplink žaluma, takai įkalnėn, vis gražėjantis vaizdas žemyn – nuostabi popietė.

This slideshow requires JavaScript.

Baigę turnė po sodą, su jauduliu širdyse ir dar didesne viltimi, kad sūriai bagažinėje neištirps, ėmėmės didžiojo savaitės projekto – kelionės į Stalo kalną. Pasisukinėję po į darbo dienos pabaigą jau tirštėjantį eismą, šiaip ne taip užkilome iki apatinės keltuvų stoties (302 m virš jūros lygio), atsižvelgdami į parkavimo situaciją sklandžiai ją pravažiavome ir už mažiausiai 500 m šiaip ne taip radome vietą mašinai – aiškiai ne mes vieni savaitę laukėm šio išganingo momento.

Kadangi bilietus jau turėjome nusipirkę internetu, išdidžiai pražygiavome vinguriuojančią eilę prie kasos ir ne taip išdidžiai stojome į dar ilgesnę eilę prie keltuvų. Bestovint eilėje galima buvo apžiūrėti senuosius keltuvus (pirmieji smalsius ir drąsius turistus į kalną ėmė kelti 1929 m.) ir pasifotografuoti. Ai, dar paklausyti priešais stovinčių turistų z Warszawy gagenimo.

Susigrūdus į keltuvą ir ėmus kilti, krūva amerikiečių mergų ėmė žviegti, kad “this was not a good idea”, bet iš tikrųjų nieko ten baisaus. Stovi sau ramiai, tau į šoną įremta viena alkūnė, į žandą kita, keltuvas sukasi ratu, tad teoriškai turėtum fotografuoti visus vaizdus iš eilės, o praktiškai daugiausiai pasitaiko bendrakeleivių ausų. Šiaip ar taip, viršūnę (1067 m) pasiekėm be didesnių nuotykių, o čia jau kaip ir galiu palikti jus su milijonu nuotraukų.

This slideshow requires JavaScript.

Vakare po visos turiningos dienos dar sugebėjome išeiti į miestą patyrinėti naktinio gyvenimo. Radome porą visai mielų bariukų, o aš susipažinau su labai nuotaikingu Alwino bičiuliu Jono.

Tai tiek Keiptauno. Rytoj važiuojame į Groot Brakrivier!

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s