Kilpoje

“In the Loop“, žmonės. “In the Loop“. Prisiminkit šį pavadinimą, nes tokie filmai pasirodo ne dažnai.

Įsivaizduokite, koks rezultatas išeitų “The Office“ sukergus su “Burn After Reading“ ir dosniai apibarsčius britišku humoru bei keturraidžiais žodeliais. Žinokit, čia dar geriau. Taip nuoširdžiai viena pati juokusis nebuvau nuo… nuo maždaug vakar, kai žiūrėjau kaip Alex Turner gamina “gig margaritas“. Bet užtat taip nuoširdžiai, daug ir garsiai viena pati nebuvau juokusis jau labai seniai. Net nepamenu, kas paskutinį kartą man tiek džiaugsmo buvo sukėlęs.

Esmė: lėtai mąstantis ir amžinai, kaip pasakytų anglakalbiai, koją į burną susikišęs britų valdininkas porą kartų nusišnekėjo, žiniasklaidai pasakęs, kad karo su, reikia suprasti, Iranu tikimybė yra “neprognozuojama“, o vėliau pripaistęs kažko apie “kopimą į konflikto kalną“. Kolegos britai apie tai turėjo daug ką pasakyti, ir viskas, ką jie sakė, buvo griežtai neigiama, tačiau amerikiečiams, kurie kaip tik visai gal norėtų įkopti į tą konflikto su Iranu kalną, šitas genijus taip patiko, kad jie jį net į Vašingtoną pasikvietė, konferencijai. Žinoma, debilas ir bažnyčioje debilas, tad žavusis diplomatas, jo atitinkamai tūpas asistentas ir kita spalvinga chebrytė gan greit privelia tiek visko, kad ochocho.

Vaidyba nepakartojama. Pagrindinį durnelio Simon Foster vaidmenį atlieka etatinis rimto veido britų durnelis Tom Hollander (“Pride & Prejudice“, “Pirates of the Caribbean“, “The Libertine“ ir t.t.). Jis mažas, kalba klasikiniu Oxbridge akcentu ir daug nusišneka. Tokia ir yra jo paskirtis šiame filme, kartu su nuolatiniu bandymu apsimesti rimtu politiku. Labai įspūdinga asmenybė yra ir amerikiečių generolas, iki begemoto dydžio išsipūtęs James Gandolfini. Solidus vyriškis, nors intelektu ar principais ir neišsiskiria iš bendro katilo. Mano pastaruoju metu labai pamėgtas Steve Coogan (“Hot Fuzz“, “Tropic Thunder“, “Saxondale“ ) atlieka nedidelį, bet taip pat gan ryškų kaimiečio Paulo vaidmenį. Matot, žavusis Simon britų valdininkijoje atstovauja kažkokį Northamptonšyro grafystės kaimą, o jo biuro tame kaime tvora baigia užgriūti ant Paulo mamos daržo. Patikėkit, iš to galima rimtą skandalą sukelti.

Na, ir herojus, papildęs mano mėgstamiausiųjų sąrašiuką, į kurį paskutinį kartą įsibrauti pavyko Dr. Gregory House. Tai JK ministro pirmininko komunikacijos vadovas, kuriuos anglai paprastai vadina “spin doctors“, Malcolm Tucker, vaidinamas man iki šiol nematyto ir negirdėto Peter Capaldi. Jis laksto aplink kaip vėjas, nuolat gniauždamas mažiausiai vieną mobilųjį telefoną ir krūvą dokumentų bei keldamas tiek škotiško triukšmo, kiek tik gali išspausti vienas žmogus. Be abejo, toks pat kvailas kaip ir visi kiti veikėjai, bet pasižymintis ypatingai greitu, piktu bei nešvankiu sąmoju. Keletas pavyzdinių tiradų:

– Within your ‘purview’? Where do you think you are, some fucking regency costume drama? This is a government department, not some fucking Jane fucking Austen novel! Allow me to pop a jaunty little bonnet on your purview and ram it up your shitter with a lubricated horse cock!
– Y’know, I’ve come across a lot of psychos, but none as fucking boring as you. You are a real boring fuck. Sorry, sorry, I know you disapprove of swearing so I’ll sort that out. You are a boring F, star, star, CUNT!
– Just fucking do it! Otherwise you’ll find yourself in some medieval war zone in the Caucasus with your arse in the air, trying to persuade a group of men in balaclavas that sustained sexual violence is not the fucking way forward!
– Well, it is out there, it’s out there now, lurking like a big hairy rapist at a coach station. You know, if I could, I’d punch you into paralysis!
– He asked you. Fuck, of course, that explains it. If he’d asked you to fucking black up, or to give him your PIN number or to shit yourself, would you have done that?

Tai tiek keiksmažodžių šiam kartui. Pažiūrėkit, jums patiks.